BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Posts Tagged “santykiai”

Ir apima tokia nuotaika, kuriai net muzikos išrinkti nesigauna. Viskas aukštyn, žemyn, vėl aukštyn, tada tiesiog lygu. Taip lyg kardiogramos darymo vidury sustotų širdis. Ir darosi nuobodu. Tada vėl skradžiai žemę ir iš naujo.

Degu viskuo, ką darau. Pirmą kartą mokausi, nors deadline’ai nespaudžia. Pirmą kartą sekmadienį dirbau, nes galėjau. Pirmą kartą mokausi papildomai visiškai svetimos srities, nes įdomu. Pirmą kartą rimtai ėmiausi žaisti Froidą. Ir taip tuščia tuščia.

Dienomis kaip ši mėgstu gerti vyną. Bet vyno motyvas pradėjo per dažnai vaidentis mano gyvenime. Ne, aš jo beveik negeriu, tiesiog jis yra. Reikia juodos kavos. Be cukraus. Kaip senais gerais laikais.

Ir kodėl žmonėms patinka mirti žiemą? Juk net sniego nėra. Greitai 6 metai nuo pirmos su mano ratu susijusios ne giminaičio (tetos senelės pusseserės vyro tėvo) mirties. Aš vis dar prisimenu kiekvieną to klaikaus ryto smulkmeną. Nemoku reaguoti į mirtį. Nemoku adekvačiai reaguoti į žmonių skausmą.

Iš viso nemoku būti adekvati. Visada sakiau, kad norėdama jaustis normali turiu atsidurti tarp žymiai keistesnių už save žmonių rate. Ir tikrai, jaučiuosi normali. Bet visa tai man pradeda patikti. O aš išlepusi ir arogantiška. Ir net nesigėdiju to. Lyg būtų čia ko gėdytis.

Sakau, kad esu nuostabi, žinau, kad esu nuostabi, bet… nejaučiu. Mąstymas yra fucking žalingas įprotis. Ir vėl reikia prisiversti mąstyti tik apie katalitines konstantas, fermentus, lokusus ir visą kitą šūdą. Užtenka žaisti Froidą su savimi. Nieko gero dar nesigavo, vadinasi, maža tikimybė, kad gausis.

Nieko nėra gyvenime blogiau už laukimą. Kai nieko nieko negali pakeisti. Ir aš laukiu. Ilgai ir kantriai. Nes taip reikia. Aš net neklausiu KODĖL taip reikia. Reikia. Gerai. Palauksime. Ko? Geresnio rytojaus. Bet ko, kas yra kitaip.

Nekenčiu iki ausų įsimylėjusių žmonių. Ne todėl, kad pavydėčiau ar jie atrodo per daug laimingi. Priešingai. Jie bjaurūs savo apsimestinumu. Nemėgstu malonių žmonių. Jie visi dirbtiniai. Plastmasinės lėlės. Ir dar dažnai brokuotos.

Ir aš kada nors suaugsiu. Bet dar negreitai. Jau seniai galiu balsuoti, vairuoti ir visa kita. Ir vis vien turbūt reikia nueiti pas kokį mechaniką, kad iš esmės sutaisytų. Kažkur mechanizmas veikia ne visai taip, kaip norėtųsi.

Aš myliu pasaulį lygiai taip pat stipriai kaip ir jo nekenčiu.

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Kažkur skaičiau, o gal susapnavau, kad už kiekvieno sėkmingo vyro slepiasi moteris. Ir kuo toliau mąstau, tuo labiau tuo tikiu.

Kasdien tampu vis nesukalbamesnio charakterio. Ne, man ne pms ar dar kas. Tiesiog kasdien vis ištikimesnė sau darausi. Žinot, kuriasi tas prisirišimas ir lojalumas.

Su tokiu charakteriu, galvoju, galima arba labai daug pasiekti, arba nepasiekti nieko. Norėčiau pirmo varianto. Ne, ne pirmoje vietoje aš matau gerą darbą, karjerą ir pinigus. Norėčiau laimingo vyro, šeimos, vaikų ir darnos. Norėčiau vertybių. Tokių, kurios nesveriamos ir neparduodamos.

Sako, retas kuris pripažįsta savo klaidas. O man tai atrodo lengviau nei lengva. Gerai, susimoviau. Bandau iš naujo. Ir kur čia sudėtingumas? Aš pradedu įžvelgti problemą tame, jog per lengvai kartais pripažįstu savo klaidas. Atrodo, ne visuomet padoriai pastoviu už save.

Sakysit, kodėl esu tokia egocentriška ir kalbu tik apie save, save ir dar truputį save? Nes galiu. Esu atvira ir sugebu išreikšti tai, ką dauguma nutyli. Iš baimės, o gal iš gėdos ar dar kokio kito jausmo. Nebijau nei galvoti apie save, nei mylėti save, nei dar ką.

Juk pagaliau visą gyvenimą tikrai teks nugyventi su savimi, tad būtų jau pats laikas susidraugauti. Bent iš dalies.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Scenarijus paprastas. Greit kolis. Reikia mokytis. Ilgai nerašiau, tai ne tik sąžinė pabudo, bet ir moralinis poreikis.

Nusilakavau skaisčiai raudonai nagus. Matyt, darausi labiau nei nepakenčiama.

Pagaliau dirbu tai, kas man iš tikrųjų patinka. Na, už tai pinigų negaunu. Bet kada nors.

Suvokiau, kad šiaip jau principai ne tokie jau ir svarbūs, kai kaina - santykiai su artimaisiais.

Vis dar nepriprantu prie to, kad viešoj erdvėj kartais turėčiau atrodyti rimta ir brandi. Ir keista grįžus namo išsileisti kuoduką, įšokti į treningus ir vėl pasijusti savimi.

Vėl mokausi. Na, bent jau apsimetu.

Keista, kai žmonės, su kuriais nesinori artimai bendrauti nusprendžia, kad tai reiškia, kad neigiu jų egzistenciją ir nustoja sveikinęsi.

Ar tikrai nenoras palaikyt artimus santykius yra lygus norui tą žmogų sulyginti su žeme?

Aš užaugus būsiu graži. Arba išsimiegojus. Arba bent jau pasidažius.

Noriu dar vienos +/- erotinės fotosesijos.

Vis dar turiu randus ant pilvo po auskarų ir tai patys gražiausi randai pasaulyje.

Suvokiau, kad turiu patį geriausią ex pasaulyje. Jis, matyt, buvo pats blogiausias vaikinas, bet tikrai yra pats geriausias ex.

Vis dar stebiuosi, kai žmonės konsultuojasi dėl santykių su manimi. Aš tame patirties turiu viso labo metus.

Visi prieš tai buvę gyvenimo metai buvo situacijos išnaudojimas pagal savo poreikius.

šiek tiek nupušus,
gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Neberašau nuolat. Gal ir gerai. Visiems nuo to lengviau. Žmonės, kurie žino apie šitą blog’ą (ar kitus) vos sužinoję, kad yra kas nors naujo, išsigąsta. Ir aš juos labai suprantu. Kai viskas normaliai rašyti net nesinori.

O aš toks padaras, kad turiu palaukti, kol viskas susikaups ir tada jau tėkšteliu. Ir vėl susikaupė. Šįkart ne šiaip kažkokio negatyvo, nepasitenkinimo visuomene ar dar kokio marazmo. Šįkart rimta. Susikaupė mintys.

Prisimenu save prieš kiek daugiau nei metus. Ir stebiuosi, kad taip greitai ir, atrodo, nepakeičiamai viskas pasikeitė. Aš iš prigimties maištautoja. Gimiau prieštarauti, neigti ir maištauti. O gal tiesiog neišaugau iš paauglystės. Bet kuriuo atveju, buvau viena ir pati sau. Noriu vyro - turiu. Noriu tūso - švenčiu. Aš turėjau savo taisykles, kurių buvo nevalia laužyti. Žmonės ateidavo ir išeidavo. Dėl daugumos net nesukdavau sau galvos. Nebuvo verta. Visad gaudavau, ko noriu. VISADA.

Tiesa, ir dabar gaunu. Tik noriu nebe visai to. Į koncertus vaikštom, nes įdomu pasiklausyti muzikos. Girti ir lėbaujantys labiau gąsdina nei atrodo smagi kompanija. Vakarėliuose vis daugiau maisto ir vis mažiau alkoholio. Atsirado mes.

Kartais vis dar sunku su savo per daug individualistišku charakteriu taikytis prie ko nors. Daryti ne tai, ko noriu aš, o tai, kas abiems geriau. Bet kartais užtenka pažvelgti į tas neapsakomas akis ir nieko daugiau nebereikia. Kartais vis dar sunku prisiminti, jog kažko norėdama aš negaliu paprasčiausiai atsistoti ir išeiti.

Ir iš kitos pusės, labai gera. Gera žinoti, kad nesvarbu, kas benutiktų, nereikės vienai verkšlenti dėl šūdino gyvenimo. Mažų mažiausiai būsime dviese.

Niekad nesimokiau būti su kažkuo. O kaip sunku buvo išmokti lovoje tilpti dviese, derinti dienos darbus ir tartis dėl kasdienių dalykų ar ateities planų. Mokausi. Norėtųsi sakyti, kad per tiek laiko išmokau, bet vargu, ar tai tiesa. Vis dar intensyviai mokausi. Ir tikiuosi, jog vieną dieną drąsiai tardama taip žinosiu, jog bent tai nebekliudys ateity.

Būna žmonių, dėl kurių verta eiti kad ir į pasaulio kraštą. O būna tokių, su kuriais pakeliui į pasaulio kraštą. O būna… O gal ir nebūna.

Beprasmis įrašas gavosi, bet bent jau ta bomba, kuri tuoj tuoj turėjo sprogti numalšinta. Iki kito karto. Pasiilgau naktinio savo gyvenimo.

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Atsiprašau, kad seniai nerašiau. Turėjau darbų Ne, nesiteisinsiu. Tiesiog dabar turiu pakankamai minčių rašymui.

Pirma, panašu, kad pradėjau labai monogamiškus ir labai rimtus santykius. Kad aš turiu vaikiną - nestebina nieko, bet kad jis stipresnio charakterio už mane šokiruoja visus. Ne, nemėgstu ištižusių lochelių, tiesiog retas kuris gali suvaldyti tokią kaip aš.

Visad sau kartoju, kad tiesiog limpa arba ne. Na ir kas, kad dingo mano stipriausias apsauginis amuletas. Tikrai yra svarbesnių dalykų.

Gausu žurnalų, kuriuose kažkas aiškina apie tai, kokia mergina turėtų būti, kaip turėtų elgtis. Saugok nekaltybę tam išrinktajam, Visad jam šypsokis ir būk maloni, Atrodyk pritrenkiamai ir t.t. Tai kvaila.

Jei jau vaikinui patinki, tai ne todėl, kad nekalta, neapsakomai graži ir maloni. O jei dėl to, tai tikrai ilgai netruks.

O šiaip jau pavasaris. Pats laikas išlįsti ant saulytės ir pasiimti plytelę šokolado. Veikia 100% ir niekada neišduoda. Tas pats dopaminas su seratoninu. Gal, sakau, jei jau nesiseka su meilėm, tai bent jau nenusipiginkit.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Artėja dar vienas egzas, ta proga vėl naujas įrašas. Remiuosi savo gyvenimiška patirtimi ir keistoku humoro jausmu. Jokių psichologinių testų, tyrimų ir analizių nedariau, todėl negaliu garantuoti, kad taip visuomet būna. Tikiu, ne su viskuo lengva sutikti, man pačiai ne viską buvo taip paprasta pripažinti.

Mergina sako: Aš dėl tavęs nieko niekad nedarysiu.
Iš tiesų: Aš dėl tavęs padarysiu viską, svarbu, kad tu nebandytum priversti to daryti, apsimestum, kad nepastebi ir garsiai apie tai nekalbėtumėme.

Mergina sako: Aš tau leidžiu daryti, ką nori.
Iš tiesų: Jei nori būti su manimi, turi savo noru daryti tai, ko noriu.

Mergina sako: Man nereikia vaikino, santykiai ne man.
Iš tiesų: Aš meluoju.

Mergina sako: Man svarbu, kad esu pati sau graži.
Iš tiesų: Svarbu, kad patinku tau, visa kita - nusispjaut.

Mergina sako: Karjeros dėl šeimos neaukosiu.
Iš tiesų: Vėl meluoju.

Mergina sako: Aš rimta, atsakinga, savarankiška, protinga moteris. Galiu gyventi ir pati.
Iš tiesų: Nemeluoju, bet be viso to aš dar ir jautri, kartais silpna, gležna. Galiu, bet nenoriu pati viena.

Mergina sako: Noriu puoselėti lygiaverčius santykius.
Iš tiesų: Vis vien tavo žodis paskutinis. Nes tu vyras.

Mergina sako: Ne.
Iš tiesų: Taip. Jei tik pasistengsi.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 7 »

Jau seniai pastebėjau labai įdomų dalyką: pirmi rimti santykiai tarp vyro ir moters visad baigiasi skyrybom. Na, turbūt ne visad, bet mano aplinkoj tikrai bent 99%, tikiu, kad aš nesu kažkokia ypatinga. Dėl to bent 90% pirmų rimtų santykių ima ir nutrūksta. Net ir patys gražiausi, pavydėtiniškiausi ir geriausi. Kodėl?

Iškėliau ne vieną hipotezę, nei vienos neįrodžiau, kaip 100% teisingos.

1. Santykiai matomi tik gražūs, nuostabūs, ypatingi, nesitikima barnių, krizių ir kitokio šlamšto, kuris, tiesą sakant, santykiams yra netgi naudingas.
2. Santykiai - tai susigyvenimas vienas su kitu, harmonija, kuriai pasiekti reikia mokėti nusileisti abiems pusėms, o tai dažnai pjaunasi su naiviom svajonėm apie meilę.
3. Moteris ir vyras santykiuose turi labai skirtingus vaidmenis ir jei jos nesuprantamos, nepriimtinos, nenorimos prisiimti, santykiai nesilaiko net ir labai norint.
4. Kad ir kaip bebūtų gaila, ne visi žmonės “limpa”, todėl kartais tenka net ir po ilgo laiko buvimo kartu pripažinti, kad ne pakeliui ir klaidžioti toliau. Nors, tiesa, nepakeičiamų nebūna. Juk lazda visad turi du galus.

Šįkart turbūt tiek, jei dar ką nors ypatingo prisiminsiu - papildysiu.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Šiandien važiavau namo. Paskambino draugas, na ne visai draugas, o buvęs vaikinas, bet taip seniai buvęs, kad mes esam labai geri draugeliai, nors ir retai bendraujam, bet labai gerai vienas kitą suprantam.

Ą: Tu ne namie?
Aš: Ne…
Ą: Gal namo važiuoji?
Aš: Jo.
Ą: Kur esi?
Aš: NA, tuoj pravažiuosiu Europos stotelę.
Ą: Tai gerai, išlipk ten, aš už  min atvažiuosiu, parvešiu namo.

Va taip va, nei prašiau, nei skambinau ar ieškojau. Jam tiesiog buvo sąlyginai pakeliui. Na, kaip pakeliui Lenkija važiuojant į Klaipėdą iš Vilniaus, bet… Prisiminiau, kad mano draugai ne tik keisti ir įdomūs, bet ir geri, kartais net jautrūs ir dėmesningi. Gerai, labai kartais.

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Neseniai girdėjau milijono vertą frazę: “Vyras būdamas su moterimi turi rinktis, jis nori būti teisus ar laimingas. Vos tik užsimano būti laimingas, nustoja būti teisus.”

Turbūt dėl to aš dažnai lieku teisi, ech tas kvailas vyrų noras būti laimingiems.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pastaruoju metu dažnai matau pasipuošusius vaikinus einančius į pasimatymus. Kostiumai, subtilūs kvepalai, gražios ir skoningos gėlių puokštės, šiek tiek nepasitikėjimo savimi akyse, jaudulys. Pastaruoju metu tokie vaikinai atrodo itin žavūs.

Žavūs, bet… Na, tikrai ne man. Sakyčiau, reiktų pabandyti, galbūt aš tesu kvailai nusistačiusi, bet, atrodo, išbandžiau viską, ką galėjau. Niekas neveikia.

O aš… Ką aš… Naivi mergaitė su dviem kasytėm, neturinti laiko jokiems asmeniniams santykiams. Net su draugais.

Gražūs vaikinai vaikšto gatvėse, universitete, fakultete, noriai bendrauja, rodo dėmesį, o aš juos noriai ir paprastai pasiųsčiau. Tvardausi, bet… Nežinau, ar ilgam.

Gal vienintelė tikra, neišblėstančia ir ištikima gyvenimo meile taip ir liks chemija? Su keliais žodžiais prieš tai. Fizikinė, analizinė, kristalų, organinė ar tiesiog bio… Bet kam tokios nesąmonės gali rūpėt?

Gaila, vien polinkio į chemiją neužtenka vyrui susirast. Reik dar sukelt hormonų išskyrimą į jo kraują. Tiek pisliavos dėl statuso FB…

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »