BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Posts Tagged “gyvenimas”

Ir apima tokia nuotaika, kuriai net muzikos išrinkti nesigauna. Viskas aukštyn, žemyn, vėl aukštyn, tada tiesiog lygu. Taip lyg kardiogramos darymo vidury sustotų širdis. Ir darosi nuobodu. Tada vėl skradžiai žemę ir iš naujo.

Degu viskuo, ką darau. Pirmą kartą mokausi, nors deadline’ai nespaudžia. Pirmą kartą sekmadienį dirbau, nes galėjau. Pirmą kartą mokausi papildomai visiškai svetimos srities, nes įdomu. Pirmą kartą rimtai ėmiausi žaisti Froidą. Ir taip tuščia tuščia.

Dienomis kaip ši mėgstu gerti vyną. Bet vyno motyvas pradėjo per dažnai vaidentis mano gyvenime. Ne, aš jo beveik negeriu, tiesiog jis yra. Reikia juodos kavos. Be cukraus. Kaip senais gerais laikais.

Ir kodėl žmonėms patinka mirti žiemą? Juk net sniego nėra. Greitai 6 metai nuo pirmos su mano ratu susijusios ne giminaičio (tetos senelės pusseserės vyro tėvo) mirties. Aš vis dar prisimenu kiekvieną to klaikaus ryto smulkmeną. Nemoku reaguoti į mirtį. Nemoku adekvačiai reaguoti į žmonių skausmą.

Iš viso nemoku būti adekvati. Visada sakiau, kad norėdama jaustis normali turiu atsidurti tarp žymiai keistesnių už save žmonių rate. Ir tikrai, jaučiuosi normali. Bet visa tai man pradeda patikti. O aš išlepusi ir arogantiška. Ir net nesigėdiju to. Lyg būtų čia ko gėdytis.

Sakau, kad esu nuostabi, žinau, kad esu nuostabi, bet… nejaučiu. Mąstymas yra fucking žalingas įprotis. Ir vėl reikia prisiversti mąstyti tik apie katalitines konstantas, fermentus, lokusus ir visą kitą šūdą. Užtenka žaisti Froidą su savimi. Nieko gero dar nesigavo, vadinasi, maža tikimybė, kad gausis.

Nieko nėra gyvenime blogiau už laukimą. Kai nieko nieko negali pakeisti. Ir aš laukiu. Ilgai ir kantriai. Nes taip reikia. Aš net neklausiu KODĖL taip reikia. Reikia. Gerai. Palauksime. Ko? Geresnio rytojaus. Bet ko, kas yra kitaip.

Nekenčiu iki ausų įsimylėjusių žmonių. Ne todėl, kad pavydėčiau ar jie atrodo per daug laimingi. Priešingai. Jie bjaurūs savo apsimestinumu. Nemėgstu malonių žmonių. Jie visi dirbtiniai. Plastmasinės lėlės. Ir dar dažnai brokuotos.

Ir aš kada nors suaugsiu. Bet dar negreitai. Jau seniai galiu balsuoti, vairuoti ir visa kita. Ir vis vien turbūt reikia nueiti pas kokį mechaniką, kad iš esmės sutaisytų. Kažkur mechanizmas veikia ne visai taip, kaip norėtųsi.

Aš myliu pasaulį lygiai taip pat stipriai kaip ir jo nekenčiu.

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Ir aš kaip visada. Iš niekur nieko. Bet šįkart rimta. Tiek minčių, idėjų, kurių niekaip nesugebu susidėliot ir išsakyt. Taigi, sveiki, ir vėl aš. Taip, ta pati nuostabi gnom. Per šį laiką parašliavojau kitur, nes tylėti tiesiog negaliu. Nežinau, ar tai gerai, bet ką padarysi.

Aš mėgstu šokti. Mėgstu vakarėlius iki ryto klubuose. Mėgstu negerti ir stebėti girtus. Mėgstu ramius pasisėdėjimus su draugais ir vos išmušus vidurnakčiui susiruošti namo. O kartais jo ir nesulaukti. Mėgstu eiti tūsintis vidury savaitės. Mėgstu šokti pogo. Mėgstu pankroko koncertus. Mėgstu gerti iki ryto. Dievinu šokti iki kol nebejaučiu nei kojų, nei kūno. Mėgstu klausytis lengvo džiazo. Man patinka eiti į metalo koncus ir sakyti savo nuomonę. Garsiai. Mėgstu eiti į universitetą nepasidažius. Mėgstu dažytis būdama gamtoje. Mėgstu neformalioj aplinkoj būti su švarkeliu ir klasikiniu sijonu. Mėgstu su džemperiu ar didele iškirpte kalbėti viešai. Man patinka atrodyti moteriškai. Ir kartais ne moteriškai.

Kaip? Kodėl? Nes man patinka būti tokiai, kokia esu. Man patinka viskas po truputį. Aš nenoriu būti kažkokiuose rėmuose. Man giliai nusispjaut, kaip turėčiau kažką daryti, jei aš to noriu kitaip. Man nusispjaut, kad pankroko, metalo ir popso maišyti nepridera. Aš gyvenu savo gyvenimą, tokį, kokio pati noriu. Aš noriu maištauti ne prieš kažką, o už kažką. Vis dažniau noriu kurti labiau nei griauti. Ir vis dažniau man norisi keistis. Akimirkai, vakarui, savaitei. O po to viskas kaip visada.

Kažkada galvojau, kad noriu gyventi nuo A iki Z normalų gyvenimą. Ne, nenoriu, nes per daug myliu gyvenimą. Savo. Tokį fragmentišką, besikeičiantį, netikėtą. Tokį, kokio į nieką niekada neiškeisčiau. Ir vis mąstau, kad nei gera žmona, nei gera mama būsiu. Bet juk shit happens. O gyvenimas per daug gražus, kad būtų iššvaistytas abejonėms.

Ir ne, aš nesiruošiu kada nors subręsti.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kažkur skaičiau, o gal susapnavau, kad už kiekvieno sėkmingo vyro slepiasi moteris. Ir kuo toliau mąstau, tuo labiau tuo tikiu.

Kasdien tampu vis nesukalbamesnio charakterio. Ne, man ne pms ar dar kas. Tiesiog kasdien vis ištikimesnė sau darausi. Žinot, kuriasi tas prisirišimas ir lojalumas.

Su tokiu charakteriu, galvoju, galima arba labai daug pasiekti, arba nepasiekti nieko. Norėčiau pirmo varianto. Ne, ne pirmoje vietoje aš matau gerą darbą, karjerą ir pinigus. Norėčiau laimingo vyro, šeimos, vaikų ir darnos. Norėčiau vertybių. Tokių, kurios nesveriamos ir neparduodamos.

Sako, retas kuris pripažįsta savo klaidas. O man tai atrodo lengviau nei lengva. Gerai, susimoviau. Bandau iš naujo. Ir kur čia sudėtingumas? Aš pradedu įžvelgti problemą tame, jog per lengvai kartais pripažįstu savo klaidas. Atrodo, ne visuomet padoriai pastoviu už save.

Sakysit, kodėl esu tokia egocentriška ir kalbu tik apie save, save ir dar truputį save? Nes galiu. Esu atvira ir sugebu išreikšti tai, ką dauguma nutyli. Iš baimės, o gal iš gėdos ar dar kokio kito jausmo. Nebijau nei galvoti apie save, nei mylėti save, nei dar ką.

Juk pagaliau visą gyvenimą tikrai teks nugyventi su savimi, tad būtų jau pats laikas susidraugauti. Bent iš dalies.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Scenarijus paprastas. Greit kolis. Reikia mokytis. Ilgai nerašiau, tai ne tik sąžinė pabudo, bet ir moralinis poreikis.

Nusilakavau skaisčiai raudonai nagus. Matyt, darausi labiau nei nepakenčiama.

Pagaliau dirbu tai, kas man iš tikrųjų patinka. Na, už tai pinigų negaunu. Bet kada nors.

Suvokiau, kad šiaip jau principai ne tokie jau ir svarbūs, kai kaina - santykiai su artimaisiais.

Vis dar nepriprantu prie to, kad viešoj erdvėj kartais turėčiau atrodyti rimta ir brandi. Ir keista grįžus namo išsileisti kuoduką, įšokti į treningus ir vėl pasijusti savimi.

Vėl mokausi. Na, bent jau apsimetu.

Keista, kai žmonės, su kuriais nesinori artimai bendrauti nusprendžia, kad tai reiškia, kad neigiu jų egzistenciją ir nustoja sveikinęsi.

Ar tikrai nenoras palaikyt artimus santykius yra lygus norui tą žmogų sulyginti su žeme?

Aš užaugus būsiu graži. Arba išsimiegojus. Arba bent jau pasidažius.

Noriu dar vienos +/- erotinės fotosesijos.

Vis dar turiu randus ant pilvo po auskarų ir tai patys gražiausi randai pasaulyje.

Suvokiau, kad turiu patį geriausią ex pasaulyje. Jis, matyt, buvo pats blogiausias vaikinas, bet tikrai yra pats geriausias ex.

Vis dar stebiuosi, kai žmonės konsultuojasi dėl santykių su manimi. Aš tame patirties turiu viso labo metus.

Visi prieš tai buvę gyvenimo metai buvo situacijos išnaudojimas pagal savo poreikius.

šiek tiek nupušus,
gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Šiandien parašiau paskutinį egzaminą. Viskas. Liko dar 5 sesijos ir 1 balakauro gynimas. Ne tiek ir  daug, kai pagalvoju.

Pagaliau išvažiuosiu. Susikroviau tiek mažai daiktų, kad net pati savimi žaviuosi, nors žinau, kad vyras duos velnių, jog visko per daug. BET MAN REIKIA TŲ TRIJŲ SKIRTINGŲ SPALVŲ NAGŲ LAKŲ. Tiesiog.

Šiek tiek skauda širdelę palikti brolį vieną su kalnu darbų. Ilgu jo bus labai labai. Bet gal laikas po truputį abiems savarankiškėti. Ypač jam.

Kur keliausiu? Po Baltijos šalis. Kur tiksliai? Dar nežinom. Tikriausiai, ten, kur pasiseks. Kad ir į pasaulio kraštą. Svarbu abudu.

Dviese keliauti nesunku. Turėsim muzikos, turėsim erdvės ir laisvės spręsti, kur norime būti mes. Ne ką turėtume daryti, o ką norime. Ir jei norėsim vidury nakties nuogi šokti jūros pakrantėj - galėsim nesivaržyti.

Nes kada, jei ne dabar, ir kas, jei ne mes? Mes jauni, mes nuostabūs, mes turime drąsos ir energijos. Ir, po velnių, mes turim vienas kitą. O aš dar ir vyro dovanotą žiedą ant rankos.

Ir nieko nieko daugiau šitam gyvenime, atrodo, nereikia.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

…Pasidalinti gyvenimu.

Jau kelintą dieną žiūriu į tuščią naujo įrašo langą ir vis neapsisprendžiu, ar verta ką nors rašyti. Sako, kad jei gali nerašyti - nerašyk. Kliedesiai. Galiu nerašyti ir rašysiu.

Sesija. Taip, kam tas miegas, džiaugsmas akyse ir gera savijauta?

Prasidėjo vasara. Kraujospūdis lygus 0.

Taip, atėjau čia pasiskųsti, koks geras mano gyvenimas.

Sakot ironija? Nė velnio. Mane vyras lepina.

Dovanoja gėles, vedasi į teatrą.

Padovanojo neapsakomo grožio žiedą. Žalio vario.

Noriu ištekėti.

Ketvirtadienį pokalbis dėl darbo. Pradedu jaudintis, nes TO darbo labai noriu.

Mano vyras vertas milijonų. Prisiekiu.

Minčių šuoliai pradeda erzinti net mane pačią.

Ir vis dėlto, nekenčiu fizikos.

Atsiimu žodžius, kad fizikai gražūs.

Šiandien išėmė siūles. Bus lengviau gyventi.
Kitą operaciją atsidėjau rugpjūčiui.

Erzina durni klientai. Bet kalės daug moka ir pasiųsti po velnių kažkaip nesigauna.

Ir visgi, sesija. Einu mokytis.

Reikia mesti keiktis ir rūkyti.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Atsiprašau, kad seniai nerašiau. Turėjau darbų Ne, nesiteisinsiu. Tiesiog dabar turiu pakankamai minčių rašymui.

Pirma, panašu, kad pradėjau labai monogamiškus ir labai rimtus santykius. Kad aš turiu vaikiną - nestebina nieko, bet kad jis stipresnio charakterio už mane šokiruoja visus. Ne, nemėgstu ištižusių lochelių, tiesiog retas kuris gali suvaldyti tokią kaip aš.

Visad sau kartoju, kad tiesiog limpa arba ne. Na ir kas, kad dingo mano stipriausias apsauginis amuletas. Tikrai yra svarbesnių dalykų.

Gausu žurnalų, kuriuose kažkas aiškina apie tai, kokia mergina turėtų būti, kaip turėtų elgtis. Saugok nekaltybę tam išrinktajam, Visad jam šypsokis ir būk maloni, Atrodyk pritrenkiamai ir t.t. Tai kvaila.

Jei jau vaikinui patinki, tai ne todėl, kad nekalta, neapsakomai graži ir maloni. O jei dėl to, tai tikrai ilgai netruks.

O šiaip jau pavasaris. Pats laikas išlįsti ant saulytės ir pasiimti plytelę šokolado. Veikia 100% ir niekada neišduoda. Tas pats dopaminas su seratoninu. Gal, sakau, jei jau nesiseka su meilėm, tai bent jau nenusipiginkit.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pirmas semestras jau į pabaigą, tad laikas šiek tiek viską apibendrinti. Stengsiuosi atsakyti į tuos klausimus, kurie man atrodė aktualūs prieš metus dar renkantis, ko noriu toliau.

Kas pasikeitė nuo mokyklos laikų?

1. Valgykoj maistas yra SKANUS.

2. Dėstytojai bendrauja kaip su žmogumi. Man vis dar sunku priprasti prie to, kad visad į visus kreipiasi Jūs.

3. 10 priklauso tiems, kurie kala. Normalūs žmonės turi 7-8 ir normaliems žmonėms dėl to tikrai neskauda galvos.

4. Veiklos yra tiek, kad neįmanoma visur spėt dalyvauti, reikia labai mokėti atsirinkti. Siūlau nedaryti mano ir daugumos draugų klaidų ir bandyti iš karto mėgautis studentišku gyvenimu nuo A iki Z. Tam yra daugiau nei 4 metai.

5. Įvairūs žmonės. Dauguma jų žymiai artimesni širdžiai nei kad mokyklos laikais, nors… dar ne tas pats kaip kad mokyklos draugai.

6. Barakas net jei jame ir negyveni yra pati geriausia vieta linksmai ir šeimyniškai pasibūti su draugais. Kadangi visi grupiokai, su kuriais bendrauju gyvena tame pačiame aukšte, mes kartu gaminamės valgyt, vagiam vieni iš kitų maistą, kviečiamės juos karšto vyno, nes… negaila draugams.

Viskas kitaip nei mokykloj, absoliučiai kitaip. Ar geriau nesu tikra, bet būna akimirkų, kai esu labai laiminga, kad tokius nesveikus žmones sutikau iš viso.

p.s. Laukit pamąstymų apie kalėdas.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Vėl verkiant reikia mokytis. Vėl rašinėju čia savo genialias idėjas. Nuostabiame soc. tinklapyje pavadinimu facebook visi jau deda nuotraukas, kaip mokosi ir geria energetinius. Jaučiu, vertėtų susimąstyti, kai net to man nebereik, kad naktį ramiai galėčiau nemiegoti. Natūraliai pripratau prie 4-5 valandų miego. Na, miegas per paskaitas nesiskaito. O dabar grįžtu prie temos.

Kodėl sėkmingi žmonės yra gražūs? Nors, greičiau atvirkščiai, kodėl gražūs žmonės yra sėkmingi?

1. Gražūs žmonės (ypač tie, kurie mano, jog yra gražūs) savimi pasitiki, dėl to mažiau bijo kritikos, priekaištų.

2. Visiems seniai žinomas faktas, kad jei nenori klysti - nereikia daryti. Kompleksuoti (dažniausiai negražūs) žmonės linkę rinktis šitą kelią, nes bet kokia kritika yra labai skaudi ir tik dar labiau žlugdo jų ir taip žemą savivertę.

3. Gražus žmogus visuomet labiau patinka aplinkiniams. Na, gal ne tiek gražus, nes tai jau skonio reikalas, kiek simpatiškas. O simpatiška pagal viso pasaulio suvokimą yra tai, kas proporcinga. Ir grožio etalonai ne visuomet čia galioja. Gražiu žmogumi greičiau patikima.

4. Ambicijų pilnas, savimi pasitikintis ir grožio nestokojantis žmogus linkęs siekti vis daugiau ir eiti tolyn. Mano aplinkoje labai daug gražių žmonių. Tų, kurie dar ir labai sėkmingi. Savo aplinkoje turiu vienetus negražių žmonių, daugeliui jų nesiseka. Pastebėjau, kad LABAI išvaizdūs žmonės (ypač vyrai) be didesnių pastangų gauna viską, ko nori.

Tad, mylėkit save, nes niekas kitas to už jus nepadarys. Vienas draugas teisingai sakė: “Jei manęs niekas nepagiria, tai aš pats save pradedu girti.” Žinokit, tai veikia, nes tik gražūs žmonės valdo pasaulį.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Dažnai kartoju, kad neturiu laiko tam ar kitam. Iš tiesų, tiesiog nenoriu turėti laiko. Šiaip jau esu nekvailas žmogus ir žinau, kad parą sudaro ne daugiau nei 24 valandos. Iš esmės, esu protinga vien dėl to, kad tokius dalykus žinau.

Vis dažniau teisinuosi, kad neturiu laiko padaryti visiems nemaloniems darbams. Nors suprantu, kad patūsint, išgert bokalą, pasėdėt su draugais tai turiu laiko. Reik keistis, reik gyventi kitaip.

O dabar visi draugiškai pasimelskim, kad manęs ryt neišrinktų seniūne. Viena iš kandidatų tapau per prievartą, net mano ne buvo interpretuotas kitaip. Gal dievas vis dėlto yra?

Kuo dažniau būnu su žmonėm, tuo labiau jų nekenčiu. Gal reik pabandyt visai nebūt? Turėčiau juos pamilt.

p.s. gal reik ką iš savų prakišt į Seimą? Noriu leidimo žaisti su embrionais ir kamieninėm ląstelėm.

maloni ir gera,
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »