BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Temos “University of Bullshit” archyvas

Studijų metai yra, matyt, patys smagiausi ir palankiausi kelionėms. Pasaulis didelis, noras jį pažinti ne ką mažesnis, o vien galvojant apie važiavimą į užsienį pradeda sapnuotis tuščios piniginės košmarai? Ne viskas taip blogai: net su minimaliais finansais galima susiplanuoti nuostabią kelionę. Drįsčiau teigti, kad kuo mažiau pinigų, tuo įdomiau ir linksmiau viskas gaunasi.
Pirmiausia, reikia susirasti kelionės partnerį. Patogiausias ir lengviausias keliavimas tikėtinas dviese. Pradedant paprastesniu sprendimų priėmimu, baigiant lengvesniu nakvynės ar transporto radimo būdu. Trise ar keturiese keliauti irgi įmanoma, bet kuo daugiau - tuo sunkiau. Labai svarbu į tai atsižvelgti.
Kelionėse be lankytinų vietų, kurias lengva rasti interneto platybėse yra du finansiškai svarbūs aspektai: transportas ir nakvynė. Kadangi jaunatviško entuziazmo dar nestinga, keliauti galima ir autostopu. Tikriausiai, ne vienas tokį keliavimo būdą yra išbandęs, bet užsienyje viskas šiek tiek kitaip. Labai svarbu pasidomėti valstybėmis, kurias planuojama aplankyti, nes ne visur tai yra legalu, ne visur tokius keliautojus mėgsta. Pavyzdžiui, D.Britanijoje keliavimas autostopu nėra priimtinas.
Paprasčiausia stabdytis mašinas degalinių išvažiavimuose ar net pačiose degalinėse žmonių klausinėti, ar negalėtų pavežti. Beje, daugumoje degalinių galima gauti kartoninių dėžių, kurias suplėšius, galima užsirašyti kelionės tikslo vietą. Be abejo, reikia pasiryžti šiek tiek palaukti, juk atstumai žymiai didesni nei tarp Vilniaus ir Kauno. Taip pat, labai svarbu paminėti, kad tranzuoti su keliais lagaminais būtų ne tik nepatogu, bet tai atbaidytų ir vairuotojus. Tad, kuo mažiau daiktų ir kuo patogesnėje kuprinėje jie yra - tuo geriau. Vėlgi, pasikartosiu, viskas turi būti gana kruopščiai suplanuota.
Viešbučiai studentams dažniausiai būna per brangus malonumas, tačiau daugelyje Europos valstybių gausu jaunimo nakvynės namų, kur naktis kainuoja apie 6-8 eurus. Na, bet tai irgi nemaži pinigai (už tiek ir visą vakarą galima linksmintis svetimame mieste!). Vieną kitą naktį pasirinktame mieste galima nesunkiai gauti ir nemokamai. Pats paprasčiausias būdas - couch surfing‘as. Taisyklės labai paprastos:

1. Reikia susikurti anketą tinklapy couchsurfing.com, kurioje būtų gana informatyviai aprašytas gyvenimas, pomėgiai ir visa kita, kas atrodo svarbu. Kuo daugiau informacijos, tuo lengviau priima į svečius.

2. Jau turint šiokią tokią pradžią reikia pradėti ieškoti dominančioje vietoje gyvenančių įdomių žmonių. Galiu patikinti, tokių nestinga, tad rasti neturėtų būti sunku net ir pačiam išrankiausiam. Prašymą apsistoti reikia siųsti apgalvotai. Ką turiu omenyje? Visų pirma, turi būti likę iki vizito bent kelios savaitės, geriausia - mėnuo. Visi planuojasi savo laiką, tad kuo anksčiau pradedama ieškoti, tuo didesnė tikimybė būti priglaustam. Dažna keliautojų klaida - neatidžiai perskaitytas globėjo profilis, kuriame dažniausiai nurodomas atstumas iki miesto centro, priimamų keliautojų skaičius ir ankstesnių lankytojų atsiliepimai, kuriuos vertėtų bent permesti akimis.

3. Kuo įdomesnis laiškas, tuo didesnė tikimybė būti priimtam į svečius. Reikia nepagailėti laiko. Taip pat, copy-paste laiškai keliems skirtingiems žmonėms nėra geriausia išeitis. Ši paieškų dalis užima nemažai laiko, bet galiausiai viskas kelionės metu atsiperka.

4. Gavus atmetimą negalima nusiminti ir viską mesti. Dažniausiai pasiseka ne iš pirmo karto. Vos tik gavus patvirtinimą belieka susisiekti dėl tikslaus adreso, telefono numerio ir kitų detalių.
Dalis vartotojų yra oficialiai patvirtinti ir patikimi žmonės (šalia profilio nuotraukos uždėta žalia varnelė), tačiau šampaną geria tik tie, kas nebijo rizikuoti. Ypač kai rizika nedidelė, ieškoti pastogės galima pas beveik visus vartotojus. Žinoma, negalima aklai viskuo pasitikėti, bet šioje vietoje tikrai užtenka ir blaivaus mąstymo.
Dažnai kyla klausimas, ar apsilankius pas kažką privalu kokį nors keliautoją priimti ir pas save. Atsakau trumpai ir paprastai: ne, bet, tikėtina, labai greitai užsinorės. Net jei nėra sąlygų priimti keliautojų, yra begalės pasiūlymų tiesiog susitikti ar prašymų aprodyti miestą. Tai greitai gali tapti gyvenimo būdu.
Taline teko gyventi pas vaikinuką, kuris ne tik svetingai sutiko, miestą aprodė, į legendinį miesto barą nuvedė, bet ir ramiai patikėjo mums savo buto raktus. Couchsurfing‘as kuria visiškai kitokią keliavimo kultūrą, kuri ne tik yra neįtikėtinai pigi, bet ir leidžia pažinti ne turistams skirtas vietas, kurios atspindi tikrojo gyvenimo ypatybes.
Dar vienas, tiesa, žymiai sunkesnis variantas - skvotų ieškojimas. Keliautojai dažnai laukiami ir priimami svetingai, bet rasti, susisiekti ir susitarti gali būti kiek sunkiau. Taip pat, tikėtina, kad ir saugumo jausmas neaplankys.
Paskutinis studentiškų kelionių ypatumas ir pinigų naikintojas - maistas. Keliaujant sunku taupyti, ypač maistui ir gėrimams. Kaip neišleisti milijonų? Turiu porą pasiūlymų. Surfinant dažniausiai galima naudotis virtuve, o parduotuvių net ir kaimuose nestinga šiais laikais. Tad nesunkiai galima vakarienę ar pusryčius pasigaminti, o pietums vieną kitą sumuštinį susitepti. Kitas variantas tinkamesnis keliaujantiems gamtoje - kelioninis dujų balionėlis ir puodas. Studentiški makaronai pagaminami vos per 10 min, o turint galvą ant pečių, gali gautis net labai skaniai.
Ne kelionės idėja lemia dideles išlaidas, o kelionės pobūdžio pasirinkimas. Blogai išsirinkus gali ir labai nukentėti piniginė, tačiau šiais laikais gausu beveik nemokamų galimybių jei ne pasaulį pažinti, tai Europą tikrai. Kada jei ne per tuos keturis-šešis-dar truputį daugiau geriausius gyvenimo metus? Juk vėliau ištrūkti darysis vis sunkiau.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Šiandien parašiau paskutinį egzaminą. Viskas. Liko dar 5 sesijos ir 1 balakauro gynimas. Ne tiek ir  daug, kai pagalvoju.

Pagaliau išvažiuosiu. Susikroviau tiek mažai daiktų, kad net pati savimi žaviuosi, nors žinau, kad vyras duos velnių, jog visko per daug. BET MAN REIKIA TŲ TRIJŲ SKIRTINGŲ SPALVŲ NAGŲ LAKŲ. Tiesiog.

Šiek tiek skauda širdelę palikti brolį vieną su kalnu darbų. Ilgu jo bus labai labai. Bet gal laikas po truputį abiems savarankiškėti. Ypač jam.

Kur keliausiu? Po Baltijos šalis. Kur tiksliai? Dar nežinom. Tikriausiai, ten, kur pasiseks. Kad ir į pasaulio kraštą. Svarbu abudu.

Dviese keliauti nesunku. Turėsim muzikos, turėsim erdvės ir laisvės spręsti, kur norime būti mes. Ne ką turėtume daryti, o ką norime. Ir jei norėsim vidury nakties nuogi šokti jūros pakrantėj - galėsim nesivaržyti.

Nes kada, jei ne dabar, ir kas, jei ne mes? Mes jauni, mes nuostabūs, mes turime drąsos ir energijos. Ir, po velnių, mes turim vienas kitą. O aš dar ir vyro dovanotą žiedą ant rankos.

Ir nieko nieko daugiau šitam gyvenime, atrodo, nereikia.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »


    Man vasara. Dėjau ant sesijos ir visų kitų siaubų. Aš ir pati sau faina, graži ir seksuali.

    gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Mane mokslai šiek tiek žudo, šiek tiek smaugia ir ramina tik tai, kad ne mane vieną. Šiandien neradusi savo mėgstamo Burn ir supratus, kad puslitrio Monster’io vienu kartu neišgersiu, pasiėmiau Dynamit’o ir supratau, kad pribrendau įrašui apie nemiegojimo technikas.

Tiesa, šios technikos, matyt, nelabai tinka tūsams ir iš karto dėl gana naujo draudimo parduoti 18-os neturintiems asmenims energetinius gėrimus galiu visus tik paskatinti tokių dalykų vartoti kuo mažiau arba, dar geriau, iš viso nevartoti.

1. Kava yra skanu. Ypač ryte ir prie cigaretės. Čia jau joks energetinis nepranoks.

2. Kava skaniai geriama su likeriu, pienu, esspresso ypatingomis progomis jas padaro dar ypatingesnes. Bent jau man - visiškai kofemanei.

3. Daugiau 3 puodelių kavos per dieną geriau negerti. Na, kiekvienam asmeniškai, bet aš stengiuosi apsiriboti vienu, kartais leidžiu sau du. Kodėl? Kava išvaro labai daug skysčių, kalcio, įvairių mineralinių medžiagų. Ir dar per dideli kiekiai kavos trikdo širdies darbą.

4. Energetiniai turi taurino. Ir čia jų didžiausias privalumas. Taurinas, manoma, stabilizuoja širdies darbą, dėl to išgėrus energetinio ne tik neima miegas, bet ir galima dirbti, nes neskauda širdies, nepykina ir t.t.

5. Energetiniai iš esmės kartais būna skanūs, bet labai reikalauja maisto kartu. Beje, turi didesnį kiekį kofeino, dėl to veikia žymiai geriau nei kava.

Ką aš renkuosi? Maloniems (ir ne tik) rytams geriu kavą, sunkiom darbo naktim džiaugiuosi, kad esti pakankamai skanių energetinių.

p.s. Nemaišykite energetinių gėrimų su degtine. Geruoju nesibaigia. Nebent LABAI reikia nemiegoti, bet tada reikia ir negerti daugiau.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Pirmas semestras jau į pabaigą, tad laikas šiek tiek viską apibendrinti. Stengsiuosi atsakyti į tuos klausimus, kurie man atrodė aktualūs prieš metus dar renkantis, ko noriu toliau.

Kas pasikeitė nuo mokyklos laikų?

1. Valgykoj maistas yra SKANUS.

2. Dėstytojai bendrauja kaip su žmogumi. Man vis dar sunku priprasti prie to, kad visad į visus kreipiasi Jūs.

3. 10 priklauso tiems, kurie kala. Normalūs žmonės turi 7-8 ir normaliems žmonėms dėl to tikrai neskauda galvos.

4. Veiklos yra tiek, kad neįmanoma visur spėt dalyvauti, reikia labai mokėti atsirinkti. Siūlau nedaryti mano ir daugumos draugų klaidų ir bandyti iš karto mėgautis studentišku gyvenimu nuo A iki Z. Tam yra daugiau nei 4 metai.

5. Įvairūs žmonės. Dauguma jų žymiai artimesni širdžiai nei kad mokyklos laikais, nors… dar ne tas pats kaip kad mokyklos draugai.

6. Barakas net jei jame ir negyveni yra pati geriausia vieta linksmai ir šeimyniškai pasibūti su draugais. Kadangi visi grupiokai, su kuriais bendrauju gyvena tame pačiame aukšte, mes kartu gaminamės valgyt, vagiam vieni iš kitų maistą, kviečiamės juos karšto vyno, nes… negaila draugams.

Viskas kitaip nei mokykloj, absoliučiai kitaip. Ar geriau nesu tikra, bet būna akimirkų, kai esu labai laiminga, kad tokius nesveikus žmones sutikau iš viso.

p.s. Laukit pamąstymų apie kalėdas.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Žmogus yra velniškai susireikšminusi būtybė, mananti, kad gali apibrėžti, ką žudyti galima, o ko ne. Ir ne tik ką, bet ir kokiu tikslu.

Pradėti reiktų nuo klausimo, ar iš viso galima žudyti? Mano kaip ir daugelio atsakymas čia yra - be abejo TAIP. Argumentai? Pažvelgus į žmogaus evoliuciją aiškiai matomas visaėdiškumas, vadinasi, negalima imti ir nustoti žudyti - na, dėl ramybės galiu pridėti - gyvūnų. Negalima pamiršti ir savigynos.

Pereiname prie kito klausimo, ką žudyti yra gerai, o ko ne? Kitaip tariant, kada žudymą galima pateisinti?

1. Dėl maisto? Bet kai Kinijoje valgomi šunys, tai visi šlykštisi.

2. Dėl pragyvenimo? Na, juk visiems reikia batukų iš kiaulės odos, o kartais ir vienas kitas rankinukas ne pro šalį, o jei žiemą šalta - reikia kailinių, geriau iš audinės kailio. Kodėl? Ji reta, vadinasi, tai prabangos ženklas.

3. Dėl kasdienių produktų? Be abejo, sunku būtų be muilo, šampūnų ir kitokių kasdieninių priemonių. O kaip jums kosmetika testuota ant pelyčių? Dauguma kosmetikos tokia.

4. Galbūt, dėl mokslo? Oj ne, kam tiems besimokantiems ir siekiantiems tobulėti jauniems protams praktika? Tegul iš paveikslėlių mokosi apie modelinius organizmus, su kuriais, tikėtina, ateity atliks tyrimus. Ir iš viso, kam tie tyrimai? Negi mokslininkai tokie kvaili, kad imtų ir nesugebėtų matematiškai apskaičiuoti, kas sukelia vėžį ir kaip jį išgydyti?

Mano kuklia nuomone, žudymas negali būti pateisinamas arba ne. Jis yra, visuomet vienodai šlykštus, bet kartais reikalingas. Dažnai gyvūnai yra žudomi be tikslo, dėl kvailų užgaidų ar dar ko. Mėsa nėra gyvybiškai svarbi žmogui besirūpinančiam savo mityba. Yra kalnas sintetinių medžiagų, kurias galima naudoti vietoj odos, yra natūrali kosmetika, kurią galima net patiems pasigaminti arba galima nenaudoti jokios. Gyvenimas įmanomas ir nežudant gyvūnų, bet tai atima labai daug laiko, todėl mes, XXI amžiaus žmonės, turėdami galimybę nežudyti tiesiog taupom laiką gyvendami aplink skerdieną.

Juokinga, kad žmonės valgo mėsą, gyvena tarp gyvūnų kūno dalių, tačiau patys niekaip negali įsivaizduoti, kaip reiktų nužudyti ką nors. Nesinori tiesiogiai teptis rankų. Tam mes turime mėsininkus ir noriai mokame jiems pinigus už tai, kas jau įgavę rausvą blizgesį ir nebėra panašu į gyvūną.

Apgailėtina, kad į gyvūnus naudojamus mokslui žiūrima kaip į bereikalingą žudymą. Tiesa, jokios tiesioginės ir greitos naudos tai neduoda. Teko kalbėti su keliais būsimais mokslininkais, sakė, būtų jų valia, jie tyrimus ir su žmonėmis atliktų (tai lemtų produktyvesnį darbą) ir aš jiems jau beveik pritariu. Nes koks skirtumas pelė ar žmogus? Iš esmės, jokio.

Šiandien skrodžiau pelę, po to kaip visad užvirė arši diskusija, kodėl negalima mokytis iš vadovėlių ir kam atiminėti nekaltą peliuko gyvybę? Ogi tam, kad kada nors atliekant tyrimus bent jau minimalias biologijos žinias turėčiau, kad žinočiau, kaip turi atrodyti pelė iš vidaus. Visgi, tai modelinis organizmas. Ir pabaigai, jau labai banalus, bet teisingas klausimas pamąstymui: Ar norėtumėt, kad jus operuotų chirurgas nė karto neskrodęs žmogaus?

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Panašu, kad ankstesniame įraše paliečiau kai kam labai skaudžią temą. Taigi, reiktų paanalizuoti plačiau. Juolab, abiturientai dabar jau intensyviai renkasi universitete ar kolegijoje tęsti mokslus.

Kodėl rinkausi universitetą ir net nežiūrėjau į kolegijas?

Visad kolegijas laikiau šiek tiek adaptuotas. Jei nori būti mediku - stoji į universitetą, o jei tau užtenka mažiau, ne gydyti, o tik slaugyti, gali stoti ir į kolegiją. Ką tuo noriu pasakyti? Kolegijos yra orientuotos į žemesnės klasės darbuotojų kūrimą. Kirpėjai, dizaineriai ir visokie kitokie nėra nei daug intelekto, nei daug išsilavinimo reikalaujančios specialybės. Kitaip tariant, kolegijose ruošiami siauresnės kvalifikacijos darbuotojai turintys profesiją.

Kodėl netikiu, kad kolegijose mokytis (o jei dar pavadinsim koledžu!) yra sunku ir perspektyviau nei universitete?

Na, įgyti specialybę yra visai kas kita nei įgyti išsilavinimą. Be abejo, išsilavinimo įgijimas reikalauja žymiai daugiau gabumų ir darbo. Be abejo, visko reikia. Visi juk mokslininkais, profesoriais ir atradėjais nebus, tam ir reikalingos kolegijos. Tačiau labai erzina nuolatinis kartojimas, jog koledžuose (kvaila mada) labai jau sunku ir ten paruošia neeilinius žmones su neaprėpiamomis gyvenimo perspektyvomis. Nė velnio, perspektyvas kurtis reikia patiems. Net ir nieko nebaigus galima gerai gyventi, jei tik poreikiai gyvenime tokie kuklūs.

O kaip ateitis, darbas?

Priklauso nuo specialybės, tiesą sakant, net nežinau, ar kokią panašią alternatyvą mano studijuojamam dalykui siūlo kolegijos, tačiau bet kuriuo atveju, aukštesnieji postai atitenka tiems, kurie atitinka keliamus reikalavimus ir tai dažnai būna UNIVERSITETINIS aukštasis. Na, į valstybės tarnybą (bent jau mano žiniom) iš viso nepriima su neuniversitetiniais diplomais. Ir teisingai, nusipirkti diplomą gali bet kas, ypač kolegijos. Firmos, į kurias žiūriu, kaip į savo potencialias darbovietes be universitetinio bakalauro, o dažnai ir magistro nepriima. Ir taip daug kur, va čia jums ir kolegijų džiaugsmas. Nors, jei užtenka siauros profesijos, tai kodėl gi ne?

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 7 »

Va taip va turėtų viskas vykti. Bėda, kad prie monitoriaus taip paprastai neprilimpa...

Va taip va turėtų viskas vykti. Bėda, kad prie monitoriaus taip paprastai neprilimpa...

Visad atsiranda sakančių, kad mokykloje yra nesveikai lengva ir kad, oj vaikai, verksit universitete. Ką galiu pasakyti? Mano kuklia nuomone, ten viskas kitaip, bet… Žymiai lengviau. Išlaikai ir gerai. Išlaikai gerai - dvigubas pliusas. Ir žmonės… Malonesni. Tvarka laisvesnė, niekas nelaksto paskui. Na, aš būdama jauna ir kvaila pirmakurse negaliu piršti savo nuomonės už gryną pinigą - kiek aš tų studijų mačius? Ėjau ir ilgai klausinėjau kitų, nei vienas iš draugų nepasakė, kad va, mokykloje tai lengva buvo, o čia labai jau sunku. Tada iškėliau hipotezę, kad apie tai, kad mokykloje lengviau kalba kolegijų ir panašaus į kolegijų lygį universitetų studentai. Mat mokykloj nieko neveikė, džiaugėsi, įstojo, bet į šūdą ir dabar jau verkia, kad sunku.

O aš jaučiuosi savo vietoj. Ten, kur noriu, taip, kaip noriu ir realiai nesimokau, nes viskas, ką dėsto yra arba žinoma, arba įdomu.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 9 »

Tris dienas apsimetinėjau dėstytoja, o gal greičiau mokytoja. Na, ne taip svarbu, svarbu, kad vaikus (nebelabai, bet kito žodžio tiesiog nerandu) mokiau chemijos. Atsidavus. Rimtai. Taip, kaip ir turėtų dirbti dėstytojas/mokytojas. Taip, kaip aš visad norėdavau.

Viskas, ko norėjau: kad jie suprastų, įsisavintų, gebėtų parašyti egzaminą, įsimylėtų chemiją. Sunku palaikyti kartu draugišką ir formalų kontaktą su žmonėmis. Juo labiau, turėjau milžinišką 29 žmonių grupę. Tris dienas dirbom kartu. Atrodo, viską išaiškinau, ne vieną kartą sprendžiau tą patį ir tą patį uždavinį.

Ir… Jie vis vien nesupranta. Kai aiškinom (mes dirbom dviese) - viskas buvo gerai, bet tik jie prisėdo prie egzamino, pradėjo daryti elementarias klaidas. NaCl + H2O -> NaOH + HCl. Ir nors apsiverk vietoj. Vienuoliktokai tokias nesąmones rašo. Sunku rašyti blogą įvertinimą savo mokiniams. Sunku būti kantriam ir atlaidžiam. Sunku nerėkti ir nepykti, kai jie nieko nesupranta, nors aiškini visais sugalvotais būdais.

Ir… Gera gauti atsaką. Gera skaityti jų atsiliepimuose, kad suprato, kad padėjom, kad mes buvom nuostabūs, nepakartojami, linksmi, draugiški. Mes du INTJ, du pikti, žmonių iš principo nemėgstantys, atšiaurūs… Taip gera, kad bent keli suprato, išsiaiškino, išsprendė teisingai. Sunku su ta pedagogika. Į mokyklą dirbti po tokių patirčių net vejama neičiau.

p.s. Šiandien balsavau. Rinkausi tarp Pinskuvienės ir lenkės. Ilgai rinkausi, galiausiai išsirinkau, kad už Chuck Norris šįkart nebalsuosiu.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Visą laiką svajoju apie tai, kaip nueisiu į paskaitas ir vėl matysiu. Būsiu šalia. Bus gera. O kažkas dar sugebėjo sugalvoti, kad esu nejautri asmenybė. Idiotai.

Ha, kažkoks lochas per klaidą man leido dėstyti vaikams (na, sąlyginai vaikams, dauguma turbūt jau pilnamečiai), bet vis vien. Čia gi vaikų kursas… *po 30min* blet, nieko nesuprantu. Ir aš rimtai pradedu galvoti, kad jie adaptuoti.

Šiandien gavau pirmus savo legaliai uždirbtus pinigus. Gal ir nieko. Vėl eičiau pietauti į restoraną, bet… Vienai neįdomu. O kas nuvestų į vegetarų restoraną arti nėra. Gal ir gerai. Pailsėsiu nuo staigmenų ir vegetariško maisto.

Tiek tų trumpų gyvenimo dienų aprašų ir teliko…

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »