BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Temos “Socializacijos” archyvas

Ir aš kaip visada. Iš niekur nieko. Bet šįkart rimta. Tiek minčių, idėjų, kurių niekaip nesugebu susidėliot ir išsakyt. Taigi, sveiki, ir vėl aš. Taip, ta pati nuostabi gnom. Per šį laiką parašliavojau kitur, nes tylėti tiesiog negaliu. Nežinau, ar tai gerai, bet ką padarysi.

Aš mėgstu šokti. Mėgstu vakarėlius iki ryto klubuose. Mėgstu negerti ir stebėti girtus. Mėgstu ramius pasisėdėjimus su draugais ir vos išmušus vidurnakčiui susiruošti namo. O kartais jo ir nesulaukti. Mėgstu eiti tūsintis vidury savaitės. Mėgstu šokti pogo. Mėgstu pankroko koncertus. Mėgstu gerti iki ryto. Dievinu šokti iki kol nebejaučiu nei kojų, nei kūno. Mėgstu klausytis lengvo džiazo. Man patinka eiti į metalo koncus ir sakyti savo nuomonę. Garsiai. Mėgstu eiti į universitetą nepasidažius. Mėgstu dažytis būdama gamtoje. Mėgstu neformalioj aplinkoj būti su švarkeliu ir klasikiniu sijonu. Mėgstu su džemperiu ar didele iškirpte kalbėti viešai. Man patinka atrodyti moteriškai. Ir kartais ne moteriškai.

Kaip? Kodėl? Nes man patinka būti tokiai, kokia esu. Man patinka viskas po truputį. Aš nenoriu būti kažkokiuose rėmuose. Man giliai nusispjaut, kaip turėčiau kažką daryti, jei aš to noriu kitaip. Man nusispjaut, kad pankroko, metalo ir popso maišyti nepridera. Aš gyvenu savo gyvenimą, tokį, kokio pati noriu. Aš noriu maištauti ne prieš kažką, o už kažką. Vis dažniau noriu kurti labiau nei griauti. Ir vis dažniau man norisi keistis. Akimirkai, vakarui, savaitei. O po to viskas kaip visada.

Kažkada galvojau, kad noriu gyventi nuo A iki Z normalų gyvenimą. Ne, nenoriu, nes per daug myliu gyvenimą. Savo. Tokį fragmentišką, besikeičiantį, netikėtą. Tokį, kokio į nieką niekada neiškeisčiau. Ir vis mąstau, kad nei gera žmona, nei gera mama būsiu. Bet juk shit happens. O gyvenimas per daug gražus, kad būtų iššvaistytas abejonėms.

Ir ne, aš nesiruošiu kada nors subręsti.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Grįžau iš šios vasaros trečio festo. Ir supratau, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ir jei keisti žmonės sako, kad labai verta nuvaryti, tai dar absoliučiai nieko nereiškia. Bet apie viską nuo pradžių.

1. KILKIM ŽAIBU. Jau tapo vasaros sezono pradžios tradicija. Nieko netikėto, kad buvo viskas osum. Muzika įdomi, nauja, kai kada gal kiek per sunki, bet tikrai lengvai pakenčiama (aš šiaip laisvalaikiu metalo nesiklausau).

Pliusai:
- Daug veiklos dieną, kuri neapsiriboja scena, maistu ir alumi. Amatų kaimelis, rungtys žiūrovams, įvairios pramogos.
- Jauku. Visi ten plius/minus draugiški ir padėję ant visų. Daug šeimų su mažais ir nebelabai vaikais. Taip pat, labai smagu, kai teritoriją saugo baikeriai, nes anie tikrai moka elgtis su girtais metalistais.
- Smagi muzika. Tikrai buvo gerų atradimų, daug nuostabos ir džiugesio iš muzikinės pusės.
- Labai malonūs savanoriai ir organizatoriai. Net pačiais kvailiausiais gyvenimo atvejais padėdavo.

Minusai:
- Žiauriai lijo ir buvo tikrai šalta.
- Nebuvo vikingų laivo, kuriuo būtumėm galėję paplaukioti.

2. TUNDRA. Važiavau pirmą kartą paraginta keistų pažįstamųjų, kurie sakė, kad ten labai labai gerai.

Pliusai:
- Buvo skanaus sidro.
- Šalia smagaus ežero su geru paplūdimiu.
- Tarp stage’ų buvo pakankamai dideli tarpai, tad jie vienas kitam netrukdė.
- Sąlyginai nedaug žmonių.

Minusai:
- Vietoj apsaugos marozai, kurie reketavo pinigus iš gamtinius reikalus atliekančių ne tualete.
- Visur jautėsi žolės kvapas.
- Kas kelias valandas sulaukdavom klausimo, ar neturim grybukų ar ratų.
- Šūdinos Bass ir Techno scenos. Psy Trance buvo visai nieko, o iki Chill nespėjau nueit, bet iš tolo tai tikrai nesužavėjo.
- Marozynas, narkomanai ir nedraugiški žmonės.
- Per didelė teritorija ir per mažai žmonių.
- Labai daug nemalonių savanorių, leidžiančių sau visus siuntinėt ir panašaus tipo organizatorių.

3.ONT GRIND’U. Važiavau ten, nes mano vyras ten grojo, tad turėjau padirbėti vairuotoja, asistente ir šiaip pabūti faina. Sakė, kad turbūt labai nepatiks, nes ten keista muzika, žmonės, kažkur kitam pasaulio krašte vyks.

Pliusai:
- Labai nedaug žmonių. Gal tik keli šimtai. Ir dėl to tai buvo neįtikėtinai jauku.
- Labai malonūs, paslaugūs ir pakantūs organizatoriai. Jie tikrai padarė milžinišką darbą. Tokį, kad net sunku viską įvardinti, bet iš tikrųjų jie sukūrė labai daug.
- Kadangi buvo mažai žmonių, atlikėjai neturėjo kažkokios VIP zonos, todėl su jais buvo nesveikai smagu pabendraut.
- Skanus ir pigus alus. Tiesiog.
- Kultūrinis šokas. Ne muzika ten šokiruoja, o reginiai. Plačiau nepasakosiu, kam smalsu - kitąmet apsilankys ir pats pamatys.

Minusai:
- Negilus vandens telkinys, kuriame reikėjo gulėt norint atvėst. Ok, šiaip ten upelis.
- Rytinė pirtis palapinėje ir nesveikas karštis dieną.
- Labai jau toli nuo Vilniaus (270km).

Reziumė? Pirmas kaip visada super. Antras labai nuvylė ir nuliūdino. Trečias buvo pati pačiausia patirtis!

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Ir nieko naujo. Nerašau čia mėnesiais, tada vėl parašau ir kuriam laikui dingstu. Kodėl? Mano gyvenimas per geras, kad rašyčiau.

Atrodo, dar viena įprasta naktis. Tik kažkodėl visi per ją švenčia, nusprendėm pašvęst ir mes. Nuvažiavom į kažkokį tūsą, kuriame radom RastaPutiną, daug taivaniečių, šiaip kažkokių random žmonių. Kadangi nelabai ką supratom, išvažiavom į Sigmą.

Pusę dvylikos jau lipom laiptais link ten, kur vis dingsta mano vyras. Sako, groja, nors iš tuščių butelių kiekio sprendžiant gali būti, kad ne tik groja. Bet tebūnie… Ir jo veidas nušvito. Pagaliau. Ir pati džiaugiausi ta ramia ir šeimyniška atmosfera. Atvažiavom penkiese. Aš, vyras, grupiokas su mergina ir vakaro eigoje Reksu ir gražiausiu miesto šunimi tapusi mano mažoji.

Be 5 vidurnaktis. Užsilipom ant stogo, o tada apstulbinti 3D vaizdo nebežinojom, į kurią pusę žiūrėti. Visur fejerverkai, viskas taip gražu, jauku ir taip gera, kai mielasis apkabinęs linki dar vienų gerų metų. Abu žinom, kad kitaip nė būt negali. Mažoji šiek tiek išsigandus, bet vėl pamačius, kad grįžom ir susilaukus begalės dėmesio nurimo. Karts nuo karto išeidavo į kitą tūsą šalimais. Matyt, pabodo tų pačių žmonių glostymas, tai užsimanė dar šiek tiek dėmesio.

Galiausiai pavargę grįžom namučio ir ramiai dviese užmigom. Pirmą naktį 2014-aisiais. Labai maloni man tokia magija. Net jei tokia paprasta.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Ir vėl žaidžiau. Ir vėl tas neapsakomas jausmas. Ilgas ir gana kruopštus ruošimasis. Kiekvieno žingsnio sudėliojimas ten, kur reikia. Sinchronas. Tempas. Viskas. Atrodo, jau pakankamai gerai. Užtenka treniruotis, galima kibti prie darbų.

Atrodo, nebe pirmas kartas. Ir net ne antras. Jau sunku suskaičiuoti kartus, kai dariau tai neatsakingai, išgėrusi, nemokėdama. Vis vien prieš kiekvieną kartą apima jaudulys.

Pasiruošimas. Visi įrankiai paruošiami. Išmirkomi. Nukratomi. Laukiu savo eilės. Dar baisiau žiūrėti į savo vyrą tai darantį. Atrodo, tiek nedaug trūksta iki nelaimės. Bet žinau, jis žino, ką daro. Pasitikiu. Jau greitai mano laikas.

Vienas. Du. Trys. Pirmi akordai. Kas nors padeda užsidegti įrankį ir prasideda šou. Kartais girtiems draugams, kartais nakčiai, o kartais dideliai publikai. Ir kiekvieną kartą taip pat. Adrenalinas. Baimė. Ir vėl pradeda drebėti kojos. Atrodo, nebelabai aišku, kas vyksta. Laikas tiesiog lekia.

Vėliau tas kelias minutes sunku atsiminti. Dar keisčiau žiūrėti filmuotą medžiagą. Reakcijas. Veido išraiškas. Atrodo, kad kartais net mintis nesunku pamatyti.

Tylūs naktiniai pasižaidimai vienišiems miestų žibintams

Tylūs naktiniai pasižaidimai vienišiems miestų žibintams

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Studijų metai yra, matyt, patys smagiausi ir palankiausi kelionėms. Pasaulis didelis, noras jį pažinti ne ką mažesnis, o vien galvojant apie važiavimą į užsienį pradeda sapnuotis tuščios piniginės košmarai? Ne viskas taip blogai: net su minimaliais finansais galima susiplanuoti nuostabią kelionę. Drįsčiau teigti, kad kuo mažiau pinigų, tuo įdomiau ir linksmiau viskas gaunasi.
Pirmiausia, reikia susirasti kelionės partnerį. Patogiausias ir lengviausias keliavimas tikėtinas dviese. Pradedant paprastesniu sprendimų priėmimu, baigiant lengvesniu nakvynės ar transporto radimo būdu. Trise ar keturiese keliauti irgi įmanoma, bet kuo daugiau - tuo sunkiau. Labai svarbu į tai atsižvelgti.
Kelionėse be lankytinų vietų, kurias lengva rasti interneto platybėse yra du finansiškai svarbūs aspektai: transportas ir nakvynė. Kadangi jaunatviško entuziazmo dar nestinga, keliauti galima ir autostopu. Tikriausiai, ne vienas tokį keliavimo būdą yra išbandęs, bet užsienyje viskas šiek tiek kitaip. Labai svarbu pasidomėti valstybėmis, kurias planuojama aplankyti, nes ne visur tai yra legalu, ne visur tokius keliautojus mėgsta. Pavyzdžiui, D.Britanijoje keliavimas autostopu nėra priimtinas.
Paprasčiausia stabdytis mašinas degalinių išvažiavimuose ar net pačiose degalinėse žmonių klausinėti, ar negalėtų pavežti. Beje, daugumoje degalinių galima gauti kartoninių dėžių, kurias suplėšius, galima užsirašyti kelionės tikslo vietą. Be abejo, reikia pasiryžti šiek tiek palaukti, juk atstumai žymiai didesni nei tarp Vilniaus ir Kauno. Taip pat, labai svarbu paminėti, kad tranzuoti su keliais lagaminais būtų ne tik nepatogu, bet tai atbaidytų ir vairuotojus. Tad, kuo mažiau daiktų ir kuo patogesnėje kuprinėje jie yra - tuo geriau. Vėlgi, pasikartosiu, viskas turi būti gana kruopščiai suplanuota.
Viešbučiai studentams dažniausiai būna per brangus malonumas, tačiau daugelyje Europos valstybių gausu jaunimo nakvynės namų, kur naktis kainuoja apie 6-8 eurus. Na, bet tai irgi nemaži pinigai (už tiek ir visą vakarą galima linksmintis svetimame mieste!). Vieną kitą naktį pasirinktame mieste galima nesunkiai gauti ir nemokamai. Pats paprasčiausias būdas - couch surfing‘as. Taisyklės labai paprastos:

1. Reikia susikurti anketą tinklapy couchsurfing.com, kurioje būtų gana informatyviai aprašytas gyvenimas, pomėgiai ir visa kita, kas atrodo svarbu. Kuo daugiau informacijos, tuo lengviau priima į svečius.

2. Jau turint šiokią tokią pradžią reikia pradėti ieškoti dominančioje vietoje gyvenančių įdomių žmonių. Galiu patikinti, tokių nestinga, tad rasti neturėtų būti sunku net ir pačiam išrankiausiam. Prašymą apsistoti reikia siųsti apgalvotai. Ką turiu omenyje? Visų pirma, turi būti likę iki vizito bent kelios savaitės, geriausia - mėnuo. Visi planuojasi savo laiką, tad kuo anksčiau pradedama ieškoti, tuo didesnė tikimybė būti priglaustam. Dažna keliautojų klaida - neatidžiai perskaitytas globėjo profilis, kuriame dažniausiai nurodomas atstumas iki miesto centro, priimamų keliautojų skaičius ir ankstesnių lankytojų atsiliepimai, kuriuos vertėtų bent permesti akimis.

3. Kuo įdomesnis laiškas, tuo didesnė tikimybė būti priimtam į svečius. Reikia nepagailėti laiko. Taip pat, copy-paste laiškai keliems skirtingiems žmonėms nėra geriausia išeitis. Ši paieškų dalis užima nemažai laiko, bet galiausiai viskas kelionės metu atsiperka.

4. Gavus atmetimą negalima nusiminti ir viską mesti. Dažniausiai pasiseka ne iš pirmo karto. Vos tik gavus patvirtinimą belieka susisiekti dėl tikslaus adreso, telefono numerio ir kitų detalių.
Dalis vartotojų yra oficialiai patvirtinti ir patikimi žmonės (šalia profilio nuotraukos uždėta žalia varnelė), tačiau šampaną geria tik tie, kas nebijo rizikuoti. Ypač kai rizika nedidelė, ieškoti pastogės galima pas beveik visus vartotojus. Žinoma, negalima aklai viskuo pasitikėti, bet šioje vietoje tikrai užtenka ir blaivaus mąstymo.
Dažnai kyla klausimas, ar apsilankius pas kažką privalu kokį nors keliautoją priimti ir pas save. Atsakau trumpai ir paprastai: ne, bet, tikėtina, labai greitai užsinorės. Net jei nėra sąlygų priimti keliautojų, yra begalės pasiūlymų tiesiog susitikti ar prašymų aprodyti miestą. Tai greitai gali tapti gyvenimo būdu.
Taline teko gyventi pas vaikinuką, kuris ne tik svetingai sutiko, miestą aprodė, į legendinį miesto barą nuvedė, bet ir ramiai patikėjo mums savo buto raktus. Couchsurfing‘as kuria visiškai kitokią keliavimo kultūrą, kuri ne tik yra neįtikėtinai pigi, bet ir leidžia pažinti ne turistams skirtas vietas, kurios atspindi tikrojo gyvenimo ypatybes.
Dar vienas, tiesa, žymiai sunkesnis variantas - skvotų ieškojimas. Keliautojai dažnai laukiami ir priimami svetingai, bet rasti, susisiekti ir susitarti gali būti kiek sunkiau. Taip pat, tikėtina, kad ir saugumo jausmas neaplankys.
Paskutinis studentiškų kelionių ypatumas ir pinigų naikintojas - maistas. Keliaujant sunku taupyti, ypač maistui ir gėrimams. Kaip neišleisti milijonų? Turiu porą pasiūlymų. Surfinant dažniausiai galima naudotis virtuve, o parduotuvių net ir kaimuose nestinga šiais laikais. Tad nesunkiai galima vakarienę ar pusryčius pasigaminti, o pietums vieną kitą sumuštinį susitepti. Kitas variantas tinkamesnis keliaujantiems gamtoje - kelioninis dujų balionėlis ir puodas. Studentiški makaronai pagaminami vos per 10 min, o turint galvą ant pečių, gali gautis net labai skaniai.
Ne kelionės idėja lemia dideles išlaidas, o kelionės pobūdžio pasirinkimas. Blogai išsirinkus gali ir labai nukentėti piniginė, tačiau šiais laikais gausu beveik nemokamų galimybių jei ne pasaulį pažinti, tai Europą tikrai. Kada jei ne per tuos keturis-šešis-dar truputį daugiau geriausius gyvenimo metus? Juk vėliau ištrūkti darysis vis sunkiau.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Oficialiai apsilankiau paskutiniame mano šių metų festivalyje. Ir tai buvo… geriausia, ką kada nors buvau patyrus.

Išvažiuojant buvo velniškai gaila.

Organizatoriai yra patys nuostabiausi ir labai malonūs.

Stebino drąsūs vaikai, jų nuoširdžios dovanos.

Visi taip paprastai ir šeimyniškai bendravo.

Baras vaišino karštu alumi, o ryte ne viena buvau patinus.

Užkalbinti nepažįstamus tapo visiškai natūralu.

Atsirado pasitikėjimas tais, kuriais reikia, komandos dvasia ir atgimė viltis.

Jau beveik užgesusią liepsnelę širdyje vėl įžiebė. Gana karštai.

Pirmą festo dieną netyčia ištekėjau. Vestuvių ceremonija buvo beveik tobula!

Falocentrinė gyvenimo teorija tik dar labiau pasitvirtina.

Net aplink besilaižančios porelės ir Neturiu kur miegot, nes
būrėjas dulkinasi su mano drauge palapinėj
buvo savotiškai miela.

Viskas buvo taip, kaip būna su labai artimais. Tik dar šiek tiek linksmiau.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Priešistorė: vyras nusprendė, kad pinigų taupymo sumetimais į Kilkim Žaibu nevažiuosim. Aš iki pat paskutinės minutės su tuo negalėjau susitaikyti (mat mano vyro gimtadienis per festą ir jis pusmetį planavo jį ten švęst). Susisiekiau su pora žmonių ir gavau jam nemokamą bilietą. Pro sukąstus dantis perlipęs visus principus vyras pasirašė važiuoti.

Kitos dienos ankstyvą rytą vos susimetus būtiniausius daiktus išlėkėm į Šiaulius, o iš ten į Varnius, kur ir vyksta festivalis (na, gerai, šalia Varnių prie ežero). Atvažiavus teko paleisti vyrą ir priparkuoti automobilį… lygiagrečiai duobės. Visa tai truko daugiau nei 10min, nes vis nesigavo pakankamai lygiai, kol visiškai užsiknisau ir palikau automobilį stovėti kreivai. Aš moteris. Man galima. Ir tas kreivai buvo mažiau išsikišęs už šalia stovinčius Opelius. Įsimylėjau Toyota Aygo. Tiesiog.

Prie įėjimo susimokėjau melejoną už bilietą ir negavau leidimo pasistatyti viduj automobilio, nes atvirai prisipažinau, kad turiu alkoholio. Bet blondinėms juk atleidžiama už durnumą ir netaktiškumą.

Vyro akys spindėjo, susitikom su draugais, paklaidžiojom po amatininkų miestelį ir bėgom klausytis Solstafir, kuriuos nesveikai įsimylėjau. Buvo labai romantiška ir miela. Nusprendėm, kad per tuos 14 metų (festas vyksta nuo 1999m.) publika nepasikeitė, tik suaugo, todėl visi taip romantiškai stovėjo jei ne su antra puse, tai su vaikais ant kaklo.

Be abejo, vakare buvo įdomi ir nauja patirtis vaikščioti tarp vidury lauko smigusių metalistų. Skylė su Smilgevičiūte irgi nuostabiai susiklausė. Ir tada prasidėjo metalas, kuris, tiesa, manęs per daug nežavi, nors ir alergijos jam nejaučiu.

Sulaukėm Obtest, nes juos tikrai reikėjo pamatyti. Išklausius kelių dainų grįžom į palapinę, kur pabaigėm klausyti koncerto. Žmonės šėlo iki ryto. Prisiekiu. Nei minutę nebuvo tylos ir ramybės.

Kitą rytą su keliais draugais pasveikinom vyrą su gimtadieniu. Ir nuo pat ryto klausėmės metalo. Apsimečiau, kad ne tik suprantu, bet ir patinka. Ties trečia grupe vis dar nesupratau nieko apie soliakus, technikas ir pan., bet pradėjo patikti.

Padovanojau vyrui kelis Motorhead vinilus. Nes galėjau ir žinojau, kad jis jų norės. Mes abu pamišę dėl to. Tai rimtai turėtų būti pripažinta rimta liga. Jau ne vienas ir ne du šimtai ant to išleisti ir permainų tikėtis greitu metu neverta.

Valgėm nors ir makarus, bet pižoniškai. Su keturių sūrių padažu ir sėdėdami prie scenos.

Exhumed buvo superiniai! Ir padarė nesveiką šou. Dar Turisas, per kurį pradėjo pilti kaip iš kibiro, todėl vidury visko bėgom gelbėti palapinės, o po to nebeturėjom jau jėgų nueiti paklausyti viso festo headliner’ių.

Ryte vos pabudę susipakavom daiktus, grįžom į Šiaulius, kur sočiai pavalgėm ne makarų ir kritom miegoti. Laimingi ir dviese. Pradėjom vis dažniau sulaukti rimtų klausimų dėl vestuvių. Gal jau verta susimąstyti?..

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Šiandien parašiau paskutinį egzaminą. Viskas. Liko dar 5 sesijos ir 1 balakauro gynimas. Ne tiek ir  daug, kai pagalvoju.

Pagaliau išvažiuosiu. Susikroviau tiek mažai daiktų, kad net pati savimi žaviuosi, nors žinau, kad vyras duos velnių, jog visko per daug. BET MAN REIKIA TŲ TRIJŲ SKIRTINGŲ SPALVŲ NAGŲ LAKŲ. Tiesiog.

Šiek tiek skauda širdelę palikti brolį vieną su kalnu darbų. Ilgu jo bus labai labai. Bet gal laikas po truputį abiems savarankiškėti. Ypač jam.

Kur keliausiu? Po Baltijos šalis. Kur tiksliai? Dar nežinom. Tikriausiai, ten, kur pasiseks. Kad ir į pasaulio kraštą. Svarbu abudu.

Dviese keliauti nesunku. Turėsim muzikos, turėsim erdvės ir laisvės spręsti, kur norime būti mes. Ne ką turėtume daryti, o ką norime. Ir jei norėsim vidury nakties nuogi šokti jūros pakrantėj - galėsim nesivaržyti.

Nes kada, jei ne dabar, ir kas, jei ne mes? Mes jauni, mes nuostabūs, mes turime drąsos ir energijos. Ir, po velnių, mes turim vienas kitą. O aš dar ir vyro dovanotą žiedą ant rankos.

Ir nieko nieko daugiau šitam gyvenime, atrodo, nereikia.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Prisipažįstu - ilgai nerašiau. Tiesa, abejoju, ar beliko dar skaitančių. Ir šiandieninė tema tokia labiau iš reikalo, nes seniai seniai žadėjau, o ne iš didelio užsidegimo ir noro.

Internetas pergrūstas informacija. Baisiausia, kai žmonės linkę sugerti visą neigiamą informaciją net nefiltruodami.

Chemija yra blogai, nes kažkas per televiziją kažką kalbėjo apie maistą ir vartojo šitą žodį. Išties, vien dėl to, kad kažkoks lochas nesupranta, ką kalba ir siekia manipuliuoti masėmis, reikia juo tikėti.

Atominė elektrinė yra blogai, nes gi Černobilis vėl pasikartos. Kam ta energetinė nepriklausomybė? Darbo vietos? Pinigai? Kodėl gi nepalaikius dar artimesnių santykių su Rusija?

Kubilius yra vagis! Seime vien vagys! Ir idiotai, negirdintys, ko iš tikrųjų reikia tautai. O ko reikia? Duonos ir žaidimų? Piketų ir šūkavimų? Taip, kam rūpi tie kasdieniai faktai, kad Lietuva ekonomiškai labai gerai atsilaikė pastaraisiais metais. Ir tikrai visiškai nesvarbu, kad Seime žmonės svarsto ir priiminėja įstatymus, vyriausybė rūpinasi įvairiomis sritimis ir dirba dėl visų gėrovės. Geriau tegul visi būna vagys.

Universitetai ruošia bedarbius. Visiška nesąmonė! Lochui net universiteto diplomas nepadės. Rimtai.

Visas gyvenimas yra pilnas sąmokslo teorijų. Aplinkiniai yra slapti KGB šnipai, valstybinės organizacijos tarnauja Rusijai/JAV/ateiviams (tinkamą pabraukti). Tikrai, logika žmogaus egzistencijai nėra reikalinga. Aštrus protas, kritinis mąstymas irgi, tai kam stengtis?

Nesinori tikėti, kad tai gali būti tiesa? Nueikite į dienraščių tinklapius ir paskaitykite kelių straipsnių komentarus. Tiesa, aš prieš tai morališkai pasiruošiu, kad nebūtų didelio kultūrinio šoko. Vis vien niekaip jo neišvengiu.

O dabar šiek tiek iš tikro gyvenimo. Medicinos mokslų daktaras, atrodo, visai rimtas asmuo rašo: “AIDS nėra infekcinė liga, kuria gali susirgti bet kuris žmogus, kad AIDS liga serga tik specifinės grupės žmonių – narkomanai ir gėjai”
Šaltinis: bernardinai.lt

Informacijos srautai yra neaprėpiami. Viskas, ko reikia, norint neprapulti - kritiškai viską vertinti ir atsirinkti tiesą nuo melo. T.y., išmokti vertinti šaltinių patikimumą, išmokti daryti išvadas, vertinti vieno ar kito įvykio tikėtinumą ir t.t.

p.s. gavosi ne taip rimtai, kaip planavau, bet kol kas paliksiu taip.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Galbūt kiek pabodusi tema, bet, mano manymu, iki galo vis dar neišsemta, todėl bandysiu papildyti tai, ką ir taip, matyt, kiekvienas yra šimtus kartų girdėjęs.

Universitetuose labai daug dėmesio skiriama anglų kalbos tobulinimui, žinių ir įgūdžių plėtimui, net ir daugelyje įmonių ir įstaigų žmonės toliau mokosi anglų kalbos, reikalingos tai sričiai. Ir tai yra džiugu, netgi pagirtina, nes iš pastarojo laiko tendencijų darosi panašu, kad būtent šia kalba artimiausiu metu bus galima susikalbėti, skaityti pasaulinio lygio naujienas ir dirbti. Na, net ne panašu, o taip ir yra.

Viskas būtų gerai, jei ne tas keistas savęs menkinimo sindromas, likęs dar nuo gilaus sovietmečio laikų. Taip, Lietuvos jaunimas tikrai neblogai moka anglų kalbą, tačiau be viso to mes pamirštame, kad turime savąją ne ką menkesnę kalbą.

Kodėl nemokėti tobulai anglų kalbos atrodo taip siaubinga? O tuo metu, lietuviškai vos suregzti ir tai mažai taisyklingumu pasižymintį sakinį yra nieko tokio? Visi daro klaidų, suprantama, bet liūdniausia yra dėl to, kad tų klaidų dažniausiai net nebando taisyti.

Kodėl mes su galime laisvai leisti vietoj gražaus lietuviško žodžio ar frazės vartoti anglišką išsireiškimą? Ir ne tik bendraujant su draugais, bet ir viešai, tada, kai kalba, išvaizda, elgsena turi būti formali. Viešoji erdvė tai priima. Net straipsniai dienraščiuose nestokoja anglicizmų tiesiog patingėjus išsiversti vieną ar kitą frazę.

Kodėl normalu yra vos išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą (VBE ar universitete), bet nieku gyvu ne anglų kalbos? Pastarasis turi būti aukščiausiais balais arba tu visiškas nevykėlis ir neturi jokios ateities.

Link kur veda toks požiūris? Mano manymu, tai byloja apie savęs kaip tautos ir bendruomenės nuvertinimą, o tai tegali vesti tik link visiško išnykimo. Na ir kas, kad liks lietuviškas kraujas ir teritorijos, jei neliks kalbos ir jos tradicijos?

laukianti anglų paskaitos,
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »