BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Temos “Mano kuklia nuomone” archyvas

Grįžau iš šios vasaros trečio festo. Ir supratau, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ir jei keisti žmonės sako, kad labai verta nuvaryti, tai dar absoliučiai nieko nereiškia. Bet apie viską nuo pradžių.

1. KILKIM ŽAIBU. Jau tapo vasaros sezono pradžios tradicija. Nieko netikėto, kad buvo viskas osum. Muzika įdomi, nauja, kai kada gal kiek per sunki, bet tikrai lengvai pakenčiama (aš šiaip laisvalaikiu metalo nesiklausau).

Pliusai:
- Daug veiklos dieną, kuri neapsiriboja scena, maistu ir alumi. Amatų kaimelis, rungtys žiūrovams, įvairios pramogos.
- Jauku. Visi ten plius/minus draugiški ir padėję ant visų. Daug šeimų su mažais ir nebelabai vaikais. Taip pat, labai smagu, kai teritoriją saugo baikeriai, nes anie tikrai moka elgtis su girtais metalistais.
- Smagi muzika. Tikrai buvo gerų atradimų, daug nuostabos ir džiugesio iš muzikinės pusės.
- Labai malonūs savanoriai ir organizatoriai. Net pačiais kvailiausiais gyvenimo atvejais padėdavo.

Minusai:
- Žiauriai lijo ir buvo tikrai šalta.
- Nebuvo vikingų laivo, kuriuo būtumėm galėję paplaukioti.

2. TUNDRA. Važiavau pirmą kartą paraginta keistų pažįstamųjų, kurie sakė, kad ten labai labai gerai.

Pliusai:
- Buvo skanaus sidro.
- Šalia smagaus ežero su geru paplūdimiu.
- Tarp stage’ų buvo pakankamai dideli tarpai, tad jie vienas kitam netrukdė.
- Sąlyginai nedaug žmonių.

Minusai:
- Vietoj apsaugos marozai, kurie reketavo pinigus iš gamtinius reikalus atliekančių ne tualete.
- Visur jautėsi žolės kvapas.
- Kas kelias valandas sulaukdavom klausimo, ar neturim grybukų ar ratų.
- Šūdinos Bass ir Techno scenos. Psy Trance buvo visai nieko, o iki Chill nespėjau nueit, bet iš tolo tai tikrai nesužavėjo.
- Marozynas, narkomanai ir nedraugiški žmonės.
- Per didelė teritorija ir per mažai žmonių.
- Labai daug nemalonių savanorių, leidžiančių sau visus siuntinėt ir panašaus tipo organizatorių.

3.ONT GRIND’U. Važiavau ten, nes mano vyras ten grojo, tad turėjau padirbėti vairuotoja, asistente ir šiaip pabūti faina. Sakė, kad turbūt labai nepatiks, nes ten keista muzika, žmonės, kažkur kitam pasaulio krašte vyks.

Pliusai:
- Labai nedaug žmonių. Gal tik keli šimtai. Ir dėl to tai buvo neįtikėtinai jauku.
- Labai malonūs, paslaugūs ir pakantūs organizatoriai. Jie tikrai padarė milžinišką darbą. Tokį, kad net sunku viską įvardinti, bet iš tikrųjų jie sukūrė labai daug.
- Kadangi buvo mažai žmonių, atlikėjai neturėjo kažkokios VIP zonos, todėl su jais buvo nesveikai smagu pabendraut.
- Skanus ir pigus alus. Tiesiog.
- Kultūrinis šokas. Ne muzika ten šokiruoja, o reginiai. Plačiau nepasakosiu, kam smalsu - kitąmet apsilankys ir pats pamatys.

Minusai:
- Negilus vandens telkinys, kuriame reikėjo gulėt norint atvėst. Ok, šiaip ten upelis.
- Rytinė pirtis palapinėje ir nesveikas karštis dieną.
- Labai jau toli nuo Vilniaus (270km).

Reziumė? Pirmas kaip visada super. Antras labai nuvylė ir nuliūdino. Trečias buvo pati pačiausia patirtis!

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Kažkur skaičiau, o gal susapnavau, kad už kiekvieno sėkmingo vyro slepiasi moteris. Ir kuo toliau mąstau, tuo labiau tuo tikiu.

Kasdien tampu vis nesukalbamesnio charakterio. Ne, man ne pms ar dar kas. Tiesiog kasdien vis ištikimesnė sau darausi. Žinot, kuriasi tas prisirišimas ir lojalumas.

Su tokiu charakteriu, galvoju, galima arba labai daug pasiekti, arba nepasiekti nieko. Norėčiau pirmo varianto. Ne, ne pirmoje vietoje aš matau gerą darbą, karjerą ir pinigus. Norėčiau laimingo vyro, šeimos, vaikų ir darnos. Norėčiau vertybių. Tokių, kurios nesveriamos ir neparduodamos.

Sako, retas kuris pripažįsta savo klaidas. O man tai atrodo lengviau nei lengva. Gerai, susimoviau. Bandau iš naujo. Ir kur čia sudėtingumas? Aš pradedu įžvelgti problemą tame, jog per lengvai kartais pripažįstu savo klaidas. Atrodo, ne visuomet padoriai pastoviu už save.

Sakysit, kodėl esu tokia egocentriška ir kalbu tik apie save, save ir dar truputį save? Nes galiu. Esu atvira ir sugebu išreikšti tai, ką dauguma nutyli. Iš baimės, o gal iš gėdos ar dar kokio kito jausmo. Nebijau nei galvoti apie save, nei mylėti save, nei dar ką.

Juk pagaliau visą gyvenimą tikrai teks nugyventi su savimi, tad būtų jau pats laikas susidraugauti. Bent iš dalies.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Galbūt kiek pabodusi tema, bet, mano manymu, iki galo vis dar neišsemta, todėl bandysiu papildyti tai, ką ir taip, matyt, kiekvienas yra šimtus kartų girdėjęs.

Universitetuose labai daug dėmesio skiriama anglų kalbos tobulinimui, žinių ir įgūdžių plėtimui, net ir daugelyje įmonių ir įstaigų žmonės toliau mokosi anglų kalbos, reikalingos tai sričiai. Ir tai yra džiugu, netgi pagirtina, nes iš pastarojo laiko tendencijų darosi panašu, kad būtent šia kalba artimiausiu metu bus galima susikalbėti, skaityti pasaulinio lygio naujienas ir dirbti. Na, net ne panašu, o taip ir yra.

Viskas būtų gerai, jei ne tas keistas savęs menkinimo sindromas, likęs dar nuo gilaus sovietmečio laikų. Taip, Lietuvos jaunimas tikrai neblogai moka anglų kalbą, tačiau be viso to mes pamirštame, kad turime savąją ne ką menkesnę kalbą.

Kodėl nemokėti tobulai anglų kalbos atrodo taip siaubinga? O tuo metu, lietuviškai vos suregzti ir tai mažai taisyklingumu pasižymintį sakinį yra nieko tokio? Visi daro klaidų, suprantama, bet liūdniausia yra dėl to, kad tų klaidų dažniausiai net nebando taisyti.

Kodėl mes su galime laisvai leisti vietoj gražaus lietuviško žodžio ar frazės vartoti anglišką išsireiškimą? Ir ne tik bendraujant su draugais, bet ir viešai, tada, kai kalba, išvaizda, elgsena turi būti formali. Viešoji erdvė tai priima. Net straipsniai dienraščiuose nestokoja anglicizmų tiesiog patingėjus išsiversti vieną ar kitą frazę.

Kodėl normalu yra vos išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą (VBE ar universitete), bet nieku gyvu ne anglų kalbos? Pastarasis turi būti aukščiausiais balais arba tu visiškas nevykėlis ir neturi jokios ateities.

Link kur veda toks požiūris? Mano manymu, tai byloja apie savęs kaip tautos ir bendruomenės nuvertinimą, o tai tegali vesti tik link visiško išnykimo. Na ir kas, kad liks lietuviškas kraujas ir teritorijos, jei neliks kalbos ir jos tradicijos?

laukianti anglų paskaitos,
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Jau turbūt nesunkiai atspėjote, kad vėl apsilankiau mišiose. Šį kartą jos truko 2val, buvo klaikiai nuobodžios, bet kadangi taip jau gavos, kad turėjau padaryti savotišką paslaugą, jas sėkmingai iškenčiau. Kaip jau mokyklą baigusi (nors ir visai neseniai), galiu pasakyti, kad pamokslo metu minėta dievo pagalba mokantis, dirbant, atrandant jėgų nėra reikalinga. Aš pati be pagalbos ir egzus išsilaikiau tikrai gerai ir įstojau, kur norėjau, ir žinių bagažą sukaupiau nemažą. Skųstis neturiu kuo.

Pastebėjau įdomų dalyką, kad stovėdami bažnyčioje dauguma žmonių suneria rankas ir nuleidžia galvą. Aš tai galvytę kaip įmanoma labiau iškeliu, nes jei netyčia dievas yra, tegu pamato mano nuostabų snukutį ir žinosi, su kuo geriau nekariauti.

Dar vienas įdomus dalykas: žmogui gyvenime būtina tikėti. Nelabai svarbu kuo: dievu ar Darvino evoliucijos teorija, svarbu, kad tikėtų. Nei vienas iš šitų nėra 100% tikras, bet vieną bent jau galima gana racionaliai įrodyti, o kitas… juo galima tikėti, nors aš niekada taip ir nesugebėjau sąmoningai suprasti, kas tas dievas ir kodėl žmonės nori juo tikėti. Neseniai pasišlykštėjau savimi suvokus, kad ir aš negaliu be tikėjimo. Gal, sakau, tiesiog nustoti gilintis į viską, galėsiu nustoti tikėti.

p.s. paaiškinkit man durnai, kodėl katalikai yra remiami valstybės, kai mes neturime valstybinės religijos. Tikrai verta pinigus į balą mėtyti?

p.p.s. gerų jums vis dėlto mokslo metų. Aš va, guliu lovoj, geriu arbatą ir tūsas man prasidės tik ryt. O oficialiai viskas prasidės maždaug pirmadienį. Turbūt.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 8 »

“Anaiptol aš ne kietaširdis, priešingai, mano širdis kupina švelnumo, aš lengvai susigraudinu. Tik mano dvasios polėkiai ir švelnumas visada buvo skirti man pačiam. Galų gale netiesa, kad aš niekada nemylėjau. Savo gyvenime patyriau bent vieną didelę meilę, kurios objektu visuomet buvau aš pats.”

A.Camus “Nuopuolis”

Visai netyčiom prisiminiau šitą romano ištrauką. Beje, subraukyto, sužymėto ir jau šimtus kartų skaityto romano. Suvokiau, kad labai dažnai, o gal ir visuomet, žmonės įsimyli ne kitą, o save. Save lygindami su kitu, galbūt tiesiog kito suteikiamas sąlygas žvelgti į save kitaip. Gal tai trumpas ir egoistiškas noras būti dievinamam. Ir vėl tas velniškai įdomus klausimas: ar įmanoma mylėti ne tik save, bet ir kažką kitą? Vargu, nes viskas vis vien susiveda į begalinį, nesibaigiantį, nuostabiausią AŠ.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pastebėjau keistą tendenciją. Išties, gal ne tokią ir keistą, tiesiog velniškai man nenaudingą. Žmonės, kuriuos palieka, kurie vienaip ar kitaip yra nuskriaudžiami ir JIE TAI PARODO, yra vertinami žymiai atlaidžiau nei tie, kurie kovoja ir stengiasi nesusimauti.

Jei tave nuskriaudė gyvenimas yra normalu nustoti mokytis, dirbti, stengtis tobulėti? Panašu, kad taip, nes kiekvienam tai parodžiusiajam (bent jau mano aplinkoj) suteikiamas tam tikras pereinamasis etapas, kurio metu leidžiama susimauti tiek kartų, kiek nori ir niekas dėl to nepyksta.

O dabar pabandykit praradę ką nors svarbaus to neparodyti ir tada nežymiai (pabrėžiu, vos truputį) susimauti. Jus sėkmingai visi (atsiprašau už tokią kalbą) išdulkins per šikną nė nemirktelėję.

Ir dabar suprask, žmogau, geriau būti lochu, kurio visi gailisi ir kuriam viskas atleidžiama, ar žmogumi, kuriam niekada negalima susimauti. Aš renkuosi antrą, nes vis mažiau rūpi, ką kas galvoja. Ypač, kai tai liečia MANO gyvenimą.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 5 »

Pagaliau ant spintos kabo išleistuvinė suknelė, šalia stovi elegantiški juodi bateliai ir mintys sukasi tik apie tą kvailą daiktą, vadinamą atestatu, reiškiantį, kad pirmi žingsniai gyvenime žengti. Sklandžiai ir užtikrintai, dabar belieka įsivažiuoti ir viskas bus nuostabu.

-Kaip tu taip be vyrų? Laikaisi iki išleistuvių ar fux’ų stovkės?
-Iki kito gyvenimo, blet.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Offtopic: Žinau, kad mes visi trys dingę. Tokia jau ta abitūros kaina. Kažkaip man asmeniškai labai patinka šitas projekčiukas, tik kad laiko vis labiau nėra. Ir ne dėl to, jog mokomės, oj ne… Tie, kurie daug mokosi privalo dar daugiau švęsti. Tokia taisyklė, nieko čia nepadarysi. Tai mes visą žiemą nuoširdžiai tai darėm, o dabar… Džiaugiamės paskutinėm dienom mokykloj. Aš pati dėl techninių nesklandumų pavadinimu kompiuteris dažnai rašyt nepažadu.

Vis dažniau būnant su draugais kalbos sukasi apie automobilius, vis dažniau gatvėj juos nužiūrinėju (nors motociklams vis dar teikiu pirmenybę). Dėl to pradėjau stebėti ir vairavimo kultūrą keliuose. Įdomių dalykų vis tik tuose keliuose nutinka.

1. Visos BMW, mersai ir kitos prabangesnės mašinos turi automatinę sistemą,, kuri užfiksavusi balą kelyje prie stotelės automatiškai spaudžia gazą (nuo sistemos gerumo priklauso, kaip anksti pastebės balą ir kaip greitai pro ją pravažiuos) ir vairas užsifiksuoja, kad vairuotojas negalėtų balos išvengti. Netikit? Atsistokit stotelėj per didelę liūtį, net ir stovėdami po stogu liksit ne tik šlapi, bet ir purvini.

2. Visų prabangesnių automobilių jutiklis Aš kelyje ne vienas yra atjungtas. Girdėjau, kad dėl pirkėjų pageidavimo, nors atsižvelgdama į šio reiškinio masiškumą galiu drąsiai teigti, jog čia greičiau gamintojų bėda.

3. Fūrų vairuotojai pėsčiųjų egzistenciją neigia.

4. Šiaip pėstieji iš viso turėtų būti sunaikinti. Vien todėl, kad trukdo mašinoms. Visoms.

5. Jei važiuodami gatvėje laikotės KET, gyvas namo negrįšite. Būsite negyvai užpypsintas, nustumtas nuo kelio ar šiaip tiesiog dingsite be žinios.

6. Pastebėjau, kad peroksidinės blondinės mėgstančios patūnoti soliariumuose dažnai vairuoja itin brangius naujus automobilius. Gal tikrai jos gerai dirba savo darbą?

7. Pėstieji eidami per perėją dažniausiai tampa daltonikais (beje, aš neretai irgi), vairuotojai kartais būna įsitikinę, kad šviesoforai galioja tik pėstiesiems, o jiems dega vien raudona, dėl to retai kada iš viso šviesoforų paiso.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Bent jau šiandien man taip buvo pareikšta. Situacija paprasta. Viena baisi mergina nešiojo akinius ir pakeitė juos linzėm. Na ir visos merginos puolė girti, kad gražu, kad tinka ir t. t. Man irgi visai patiko. Žinoma, negaliu sakyti jai, kad atrodo mažiau baisiai, nes tikrai būsiu įrašyta į žudytinų sąrašą

*offtopic* G+ aš į ratus įtraukiu neapkenčiamus žmones vien todėl, kad man gera matyti tą ratą Žudytini visais įmanomais būdais *offtopic’o pabaiga*

Aš itin taktiškai pasakiau, jog ji atrodo žymiai geriau nei kad anksčiau. Ir mat visiems tai pasirodė labai jau negražu. Tipo, žmonės visada galvoja, kad yra gražūs ir atrodo gerai. TEGUL JIE GALVOJA KĄ NORI, BET TAIP NĖRA.

Apsimeskim, kad pasaulis gražus? Žinot, kai aš atrodau baisiai, aš tą žinau. Žinoma, bent keli žmonės man tai primena, bet aš dėl to neįsižeidžiu ir nesijaučiu praradus gyvenimo prasmę. Kodėl moterys nesugeba pripažinti, kad jos irgi dažnai atrodo tragiškai, klaikiai ir pasišlykštėtinai, kad dažnai jų net su maišu ant galvos niekas neimtų? Na na, jokių čia vulgarybių. Tik jūsų iškrypęs mąstymas. Kodėl gyvenant tarp tokio kiekio kurvų pradeda atrodyti, kad normalių merginų nebeliko? Tų, kurios nekompleksuoja dėl kiekvieno šūdo ir nekaltina dėl visko vyrų.

Taip ir atsiranda feministės. Tūpos moterėlės, kurios mieliau parėkaus kokie vyrai yra blogi nei parodys, kad jos geresnės. Žinoma, lengviau apšmeižti kitą. Tą, kuris nėra prastesnis, nėra ir geresnis, bet tą reikia įrodyti. Protesto akcijomis, nuogais papais ir klykavimais internetinėj erdvėj to, deja, nepasieksi.

Aš, būdama mergina, niekad neteigiau, kad vyrai prastesni, niekad nesakiau, kad esu geresnė. Visada jaučiausi lygi jiems, bet kai išgirstu Tu moteris, tu neįstengsi, nepuolu kelt isterijų, o tyliai ir ramiai įrodau savo tiesą. Paprasta, tiesa? Ir veiksminga.  Bet, matyt, feministės ir kitokio plauko moterėlės per kvailos tam.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Apie vasario 14-ąją turiu susidariusi labai stiprią nuomonę. Tai pati šūdiniausia, idiotiškiausia, beprasmiškiausia šventė, kokia tik gali egzistuoti.

Valentino diena (o jūs pastebėjot, kad net pavadinimas yra kažkoks… nei šioks nei toks?). Širdutės, daug raudonos spalvos aplink, visi nori seilėtis, vienas kitą visaip kaip liečia. Ir visa tai… viešai. Nes juk tokia diena. Šlykštu.

Kiek pamenu Valentino dienų per gyvenimą (o jos dažniausiai išsiskiria iš kitų tik mano ir kelių bendraminčių mizantropišku elgesiu. Ne, nesakau, kad mes šiaip esam mieli ir pūkuoti meškiukai, bet TĄ dieną natūraliai imi ir pratrūksti) linksmiausia buvo, kai dieną prieš tai teko išsimaudyti tvenkiny su visais rūbais. Ir aš sėdėjau prie minus belekiek be palto (nes anas buvo permirkęs, dėl to gulėjo šalia), su kažkieno pirštinėm, nes savo pasiimt galvelė neišnešė, dviem megztiniais, kažkieno skara, nes mano juk džiuvo namie ir šlaputėliais kerzais, nes, pasirodo, jie tik atrodė sausi, o po to lyg uždelsto veikimo bomba paleido visą drėgmę į nieko neįtariančias mano kojas. Turbūt reiktų paminėti, kad sėdėjau ne kur viduj su puodeliu arbatos rankose, o lauke, ant tilto ir lengvų vėjo gūsių man netrūko. Va tada tikrai mažiausiai mąsčiau apie visokias meiles seiles, širdutes ir vyro šilumą. Bent jau įsimintina šventė. Vienintelis toks ~tikras šventimas buvo.

Visais kitais atvejais turėjau ~vaikinus ar dar ką ir tą dieną nelįsdavau į gatvę bijodama tų idiotiškų klausimų, kodėl ne su vaikinu, kodėl nešvenčiu, kodėl nealpstu dar iš meilės ar dar kokio brūdo.

Pasinaudodama tuo, jog mano vyras niekaip nesugeba prisiminti šito blog’o adreso, o aš piktybiškai jam jo nesakau, tai jis bus paskerstas, jei sugalvos šitą į šventę švęsti. Va tada aš tikrai švęsiu, bet, deja, viena.

Žinoma, tai yra puikiausia proga pasišaipyti iš draugių, neturinčių antrų pusių. Juk tai taaaaaip malonu, kad net apsakyti neįmanoma.

-Kaip švesi valentynkę?
-Eik šikt… Viena bl**.
-Gal tau butelį vyno padovanot, kad tokia vieniša nesijaustum?

Man nereikia specialios dienos, kad galėčiau žmogui pasakyti, koks jis man brangus.

p.s. širdis atrodo ne taip, o šitaip.

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »