BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Temos “Abitūra” archyvas

Pagaliau ant spintos kabo išleistuvinė suknelė, šalia stovi elegantiški juodi bateliai ir mintys sukasi tik apie tą kvailą daiktą, vadinamą atestatu, reiškiantį, kad pirmi žingsniai gyvenime žengti. Sklandžiai ir užtikrintai, dabar belieka įsivažiuoti ir viskas bus nuostabu.

-Kaip tu taip be vyrų? Laikaisi iki išleistuvių ar fux’ų stovkės?
-Iki kito gyvenimo, blet.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kadangi egzai jau seniai seniai pasibaigė, viskas darosi vis labiau nusispjaut. Kepu namie, nes ant saulės nebepajėgiu būti, toks oras man blogesnis už +15. Nieko daryti nebeįmanoma.

Na, bet turbūt ne apie tai. Visų pirma, mes laisvi, dėl to, matyt, grįšim, nors nieko pažadėt negalim, nes vasara irgi turi savo džiaugsmų: išleistuvės, sodybos, ežerai, festai… Bet jei nepamiršiu, raštelsiu ir čia, nes vis vien (naiviai tikiu) yra skaitančių mano blevyzgas. Monari lygiai taip pat vegetuoja, dėl to vargiai ar prisivers parašyti, o Sol *patys žinot kas* žino, kur yra.

p.s. norint gerai išlaikyti egzus reikia arba tikėti laime ir melstis, kad pasisektų arba paprastai ir atsakingai mokytis. Be abejo, nepamirštant ir pailsėti. Pasirinkau antrą variantą ir nelikau nusivylus, nes realiai visur, kur galėčiau norėti įstoju. žinot, kas geriausia yra viso egzaminų sesijoj? Ogi linksmintis po jos.

tirpstanti,
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Štai ir prasidėjo abitūros linksmybės. PAGALIAU. Prasidėjo su kaupu. Truko lygiai parą ir paliko pačius tobuliausius įspūdžius.

05:00 Keliuosi, rengiuosi Chicago miuziklo tema, važiuoju į susitikimo vietą.

06:00-06:30 Susitinkam, pasipuošiam mašinas balionais ir šimtukais, pabendraujam, visi atrodom nuostabiai, išvažiuojam pasiimti auklėtojos (~15km)

06:30-08:10 Pasiklydom, persiskyrėm per pusę. Pakeliui prisijungėm prie likusių mašinų, kurios pasiėmė auklėtoją, pakeliui viena mergina įkalė į kažkokios moters automobilį, ana palinkėjo sėkmės ir išvažiavo (man irgi nebūtų gaila Audi 80). Atvažiavom prie Vingio parko, iššovėm šampaną, pasilinksminom, pasifotkinom ir gražiai įžygiavom į mokyklą.

Aš buvau su itin trumpa juoda suknele, kurios net ir iškirptė buvo nekukli, ~12cm kablais iki kelių, ryškiai juodom akim, raudonom lūpom ir su šautuvu rankoj.

08:10-11:30 Tipo vyko pamokos, nei vienoj nebuvau nuo pradžios iki galo, iš esmės ateidavau pasisveikinti su mokytojais. Per vieną 30min pertrauką šokom, per kitą pardavinėjo pažymius. Brangiausiai pardavė chemijos dešimtuką, jo kainą pakėlė net iki 150Lt. Dar supratom, kad dauguma pusryčių pavalgyt nespėjo, tai užisakėm 4 šeimynines picas, kurias dorojom tikybos kabinete, kur nuo sienų į mus žvelgė bent pora popiežių. Nuostabus jausmas.

11:30-15:45 Pasiėmus rūbus išvažiavau pas klasiokę, pas kurią kaip kokia benamė nusiprausiau ir susitvarkiau. Man padarė tikrai įspūdingą makiažą ir šukuoseną. Išbėgom į autobusą, kad nepavėluotumėm į limuziną.

16:00-17:20 Važiavom limuzinais. Gėrėm šampaną, grojo klaikiai šūdiną muziką, net tūsint nesigavo, bet visos intrigos, trukusios visą naktį, prasidėjo būtent tada. Na, ko tikėtis, kai gražiai atrodau ir sėdžių šalia trijų vaikinų.

Yra tokia sąvoka mano vyrai, reiškianti, kad jais su visom tikrai nesidalinsiu, nors tarp manęs ir jų niekad nieko nebuvo, nėra ir nebus. Tiesiog jie mano ir aš labai pagalvoju, ką prie jų prileist. Žinoma, jie nelabai supranta, kas ir kaip, bet turbūt taip geriau.

17:20-19:00 Vienuoliktokų vaidinimas, kuris buvo nuo dekoracijų iki scenarijaus griaučių nuplagijuotas nuo mūsų pernykščio pasirodymo. Na, tai tik parodo, kad mūsų pralenkt jau nebeįmanoma. Nors mes tą ir taip seniai žinojom.

19:00-21:00 Užsipirkom gėrimų (trise pasiėmėm 5l sulčių ir 2 0,7l degtinės butelius. Užteko.), bomžpakių, nes supratom, kad vis dar nevalgėm po picų, atvežtų į mokyklą. Ir išvažiavom į after’į.

21:00-04:00 Tūsas vyko, nieks nepyko. Ir oi kaip vyko. Labai daug kas nusilakė, labai daug kas vieni su kitais davėsi. Aš visą vakarą šokau su nesuskaičiuojamu kiekiu vaikinų. Vaikinas, kuris šoko geriausiai ir, kuriuo netgi pasitikėjau (nes ilgiausiai kartu šokom) netyčiom paleido mane iš rankų ir aš maloniai iš ~30cm aukščio tėškiausi ant žemės. Tuo metu mes šokom šalia dj, ant scenos. Šiaip neskaudėjo, tik šiek tiek nubrozdino ranką. Juolab, suprantama, nes anas irgi ne abstinentas. Deja. Vienu metu buvau nemalonioj situacijoj, kai viena draugė su vaikinu davėsi, kai kita sėkmingai pyko ant manęs, nes man teko šokti su A. Tam, kad pabėgčiau nuo A., nubėgau pas Ž. ir liepiau apsivesti mano vaikinu. Jis tai padarė kuo puikiausiai. Galiausiai A. mane paliko ramybėj. Per visą vakarą nieko neprisidirbau. Nei striptizą šokau, nei su kažkuo prasinešiau, nei šiaip ką. Vienžo, man buvo linksma iš kitų išsikalinėt.

Iš intelektualių paatviravimų:
Me: galvojau, pabučiuosi - trenksiu.
E: Nusikabinti užimtą paną tai tas pats, kas vienam žmogui užimti visą pilį. Arba Baltarusija laimėtų karą prieš JAV.

05:00-14:00 Miegas, apsikabinus butelį vandens. Ir pajautimas, kad šokimas ant 11cm kablų atsiperka tik stipriu kojų skausmu. Už tai atrodžiau neapsakomai gražiai.

14:00-… Troškina, šiek tiek bloga, supratau, kad maišyti viską iš eilės nėra jau taip gerai. Už tai šventė verta tikrai 100/100. Nors, manau, mano organizmas mano kitaip.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Jeigu visus egzaminus išlaikysiu 100% pripažinsiu, kad dievas yra. Kitu atveju - tai bus pats tikriausias įrodymas, kad jo nėra. Nuo šiandien pradėsiu ne mokytis, o melstis dėl VBE. Nusprendžiau. Mokytis jau atrodo beviltiška.

Paleistuviai Sol ištvėrė maždaug pusę. Kas visą pakelsit?

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Spėkit, kas grįžo? Taip taip, gnom. Šiandien aš noriu pakalbėti apie atmintį arba kaip gyvenimas verda abitūros metu.

Vieni tą išgyveno, kitiems dar tik gresia, o vat mes su Monari rytais galvojam, kad greitu metu rimtai teks susisprogdinti ant Tauro kalno. Nežinau, kaip jis, bet man labiau patiktų Sereikiškių parke sprogdintis. Ai, whatever, ne dabar apsispręst turiu gi.

Atostogos taip apibūdinus vienu žodžiu buvo turbo. Deja, prie gero greitai priprantama, o atostogos vieną dieną ima ir pasibaigia. Pirmadienio rytas džiugus. Visi išsimiegoję, išsiilgę vieni kitų, laimingi, o šypsena iš veidų sunkiai ištrinama. Na, po poros valandų supratus, kiek darbų laukia vakare, ta šypsena kaipmat dingo.

Antradienio rytas. Visi grįžę į senas vėžias. Pajuodę paakiai, termosai stiprios kavos ir veidai, primenantys sugižusį pieną. Ir vėl į prašymus Parvežk mane namo. Aš tingiu viešuoju važiuoti atsakoma trumpai: Eik nx.

Iš pokalbio su bendraklasiais (kodėl bendraklasiais, o ne klasiokais? Sol užmuštų, jei pavartočiau tą baisų žodį):
-Šiąnakt pirmą valandą nakties pusė mūsų klasiokų bendraklasių buvo prisijungę feisbuke.
-Aš buvau prisijungus pusę keturių, tai dar bent 10 buvo onlain.
-I. teisingai parašė saulei tekant: Sleep for the weak.

Maniau, kad tokių dalykų neįmanoma fiziškai pakelti. B***. Ne veltui sakoma, kad šuo ir kariamas pripranta.

Apsikrovus darbų kalnais kalneliais galiu linksmai pasakyti, jog retkarčiais netgi pamirštu, jog turiu vaikiną. Nei aš jam nebeegzistuoju, nei jis man. Turim svarbesnių santykių. Jų pavadinimai chemija, biologija, matematika, dar kokia chujnia.

Net nebebaisu klasiokams bendraklasiams skambinti po vidurnakčio. Juk miega tik normalūs žmonės, o kaip kad mūsų mokytojai išsireiškė abiturientai ne žmonės.

Žinot kas gerai? Liko keturi su puse mėnesio. TIK 4,5. Ir viskas. Šitas pragaras baigtas.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 7 »

Nieko nėra blogiau, kaip cinizmas, dangstomas tolerancijos kauke.

Savo primityvumą suvokiau, kai sužinojus apie pažįstamos motinos mirtį tepaklausiau, su kuo ji gyvena.

Niekam nereikia Tavęs, kai tau sekasi? Reiktų pamąstyt, kas Tu per žmogus, jei esi reikalingas ir įdomus tik būdamas sėkmingas.

Atsiprašau, kad esu nemaloni. Nemėgstu apsimetinėti kaip kad dauguma.

Beje, abitūra iš žmogaus padaro žvėrį. Pajuodę paakiai - malonus priedas prie viso to.

Šiandien už paslaugą gavau butelį vyno. Mano draugai išties įdomūs. Eik nachui, bet vis dėlto ačiū.

Mokausi eiti miegoti anksčiau. Ir viskas per tą sumautą abitūrą, kuri ne tiek fiziškai, kiek morališkai žudo.

Reikia priimti įstatymą, kad dvyliktoje klasėje joks asmuo negali turėti šaunamojo ginklo. Tai kelia pavojų aplinkiniams.

kolkas tiek,
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kas suformavo lietuvio pasaulėjautą?
gyvenimai getuose,
bunkeriuose, pasikasus po žeme,
koncentracijos stovyklose,
sovietmečiu namus puikiai atstojo kalėjimai
ir psichiatrinės ligoninės,
Akropolis, Panorama, Mega…

O po to stebimės, kodėl lietuvio tautinis charakteris yra kaip psichinio ligonio.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Užklupus problemoms, rūpesčiams ir įvairiems gyvenimo vargams, dažnai puolama į neviltį, ypač, jei tų problemų ne viena ir ne dvi. Artimieji tepasako: „Viskas praeina.” Žinoma praeina, keisčiau būtų, jei nepraeitų. Tik tai nei kiek nelengvina gyvenimo, priešingai, jį pasunkina. Dar ryškiau pabrėžti laikinumo visame pasaulyje, matyt, neįmanoma. Vis tik, absurdiška yra tai sakyti.
„Viskas praeina” - tai skatinimas nieko nedaryti, kentėti ir tikėtis, kad problemos susitvarkys savaime. Jei literatūroje tai būtų laikoma išeitimi, Šekspyro Romeo tereikėjo pasakyti „viskas praeina”, jo didžiulė meilė ne išimtis - galbūt jis būtų likęs gyvas. A. Kamiu absurdo žmogus, matyt, nusižudytų, nes noras maištauti kada nors praeitų. A. Škėmos Garšva gyventų kaip gyvenęs net jei ir „viskas praeina”. F. Kafkos Gregoras greičiausiai būtų tarpinė grandis tarp žmogaus ir vabalo, nes „viskas praeina”. Kam Juozapotai vaikščioti po miestą ir stebėtis ponų gražumu, jei net skausmas taip lengvai ima ir praeina?
Vienintelis, kas iš tiesų praeina net nepastebėtas - gyvenimas, o su visu kitu reikia mokėti tvarkytis. Problemas reikia spręsti, negalima laukti, kol tai savaime susitvarkys - taip nebūna. Su atvejais, kurių neįmanoma pakeisti, telieka susigyventi, išmokti įžvelgti gėrį baisiausioje situacijoje, o ne laukti, kol viskas stebuklingai grįš į savas vėžias. Sakyti, jog „viskas praeina” naivu ir šiek tiek kvailoka, nes logikos ar prasmės tame nėra, o kaip paguoda ji išties nevykusi.

tipo rimta abiturientė,
gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Niekada, kartoju, NIEKADA nenustokite abejoti viskuo. Savimi ypač. Vos tik nuspręsite, kad esate tikri dėl ko nors - viskas žlugs, keisis, persitvarkys. O tada, mielasai, gyvenk kaip nori - niekas nepadėt tos betvarkės susitvarkyti. Pats prisidirbai, nes manei esantis tikras, pats ir tvarkykis. Degtinė čia jau niekuo nepadės. Net jei 60% jos sudaro vanduo. Žmogų irgi sudaro 60% vanduo. Gal dėl to ji padeda susigrąžinti tą slenkantį iš po kojų pagrindą. Bent jau iki ryto, kai išsiblaivai.

truputį pasimetus
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »