BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Posts Tagged “šventės”

Ir nieko naujo. Nerašau čia mėnesiais, tada vėl parašau ir kuriam laikui dingstu. Kodėl? Mano gyvenimas per geras, kad rašyčiau.

Atrodo, dar viena įprasta naktis. Tik kažkodėl visi per ją švenčia, nusprendėm pašvęst ir mes. Nuvažiavom į kažkokį tūsą, kuriame radom RastaPutiną, daug taivaniečių, šiaip kažkokių random žmonių. Kadangi nelabai ką supratom, išvažiavom į Sigmą.

Pusę dvylikos jau lipom laiptais link ten, kur vis dingsta mano vyras. Sako, groja, nors iš tuščių butelių kiekio sprendžiant gali būti, kad ne tik groja. Bet tebūnie… Ir jo veidas nušvito. Pagaliau. Ir pati džiaugiausi ta ramia ir šeimyniška atmosfera. Atvažiavom penkiese. Aš, vyras, grupiokas su mergina ir vakaro eigoje Reksu ir gražiausiu miesto šunimi tapusi mano mažoji.

Be 5 vidurnaktis. Užsilipom ant stogo, o tada apstulbinti 3D vaizdo nebežinojom, į kurią pusę žiūrėti. Visur fejerverkai, viskas taip gražu, jauku ir taip gera, kai mielasis apkabinęs linki dar vienų gerų metų. Abu žinom, kad kitaip nė būt negali. Mažoji šiek tiek išsigandus, bet vėl pamačius, kad grįžom ir susilaukus begalės dėmesio nurimo. Karts nuo karto išeidavo į kitą tūsą šalimais. Matyt, pabodo tų pačių žmonių glostymas, tai užsimanė dar šiek tiek dėmesio.

Galiausiai pavargę grįžom namučio ir ramiai dviese užmigom. Pirmą naktį 2014-aisiais. Labai maloni man tokia magija. Net jei tokia paprasta.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Oficialiai apsilankiau paskutiniame mano šių metų festivalyje. Ir tai buvo… geriausia, ką kada nors buvau patyrus.

Išvažiuojant buvo velniškai gaila.

Organizatoriai yra patys nuostabiausi ir labai malonūs.

Stebino drąsūs vaikai, jų nuoširdžios dovanos.

Visi taip paprastai ir šeimyniškai bendravo.

Baras vaišino karštu alumi, o ryte ne viena buvau patinus.

Užkalbinti nepažįstamus tapo visiškai natūralu.

Atsirado pasitikėjimas tais, kuriais reikia, komandos dvasia ir atgimė viltis.

Jau beveik užgesusią liepsnelę širdyje vėl įžiebė. Gana karštai.

Pirmą festo dieną netyčia ištekėjau. Vestuvių ceremonija buvo beveik tobula!

Falocentrinė gyvenimo teorija tik dar labiau pasitvirtina.

Net aplink besilaižančios porelės ir Neturiu kur miegot, nes
būrėjas dulkinasi su mano drauge palapinėj
buvo savotiškai miela.

Viskas buvo taip, kaip būna su labai artimais. Tik dar šiek tiek linksmiau.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Vieni keiksnoja Valentino dieną. Kiti ją tiesiog švenčia. Keista, bet keikia dažniausiai tie, kurie antros pusės ne tik kad neturi, bet dar ir yra visiški nevykėliai iš prigimties.

O aš nemėgstu žmonių. Tiksliau, jų kvailumo. Ir viso to išpūsto burbulo, tos pompastikos.

Su vaikinu susitarėm nešvęsti šitos keistos ir dar religinės šventės. O ir kalną darbų abu turėjom. Nežinau, kaip kiti, bet kad vakar valentynkė buvo prisiminiau tik šiandien. Nei aplinka labai užkniso, nei aš kažkaip sureikšminau viską ir gavosi diena kaip diena. Nė kiek ne blogesnė už kitas.

Ar tikrai verta visada išreikšti, o gal greičiau išrėkti savo nuomonę, kai ji maždaug niekam nerūpi?

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Sausio 13-osios minėjimas. Visiškai kaip ir kasmet. Laužas. Kalbos. Daug žmonių. Nemalonu girdėti kolūkio lygio kalbas Ne dėl tokios Lietuvos kovojau ir Nieko šita valstybė dėl manęs nepadarė, na, ir kaip visuomet Visi vagys. Bet tebūnie, juk ne visiems pasiseka, ne visi gimsta, o gal greičiau užauga sąmoningai mąstantys, o ne rėkiantys tas pačias frazes. Net keista, kaip ilgai jau nesigirdi Kubilius vagis, įdomu, Butkevičių irgi taip linksniuos? Stengiuosi tokias kalbas nuleisti negirdomis.

Ne, aš nesakau, kad privalu būti patriotu ar naivuoliu, tikinčiu, kad viskas čia tobula. Tiesiog tam, kad kritikuotum reikia turėti svarių argumentų. Visi lochai nėra rimta. Tikrai.

Prasidėjo minėjimas. Gražu. Trispalvės, žmonės, visi rimti, bet su paslėptom nuoširdžiom šypsenom. Tylos minutė mirusiems. Po to prasidėjo kalbos. Šiek tiek dainų. Ir kaip visad Mamontovas. Ir kaip visad Laužo šviesa. Tada prasidėjo DRAMA. Užsidegė kažkokią raudoną liepsnelę, kuri prieš tai dar padarė BOOM. Išties, žavu. Gana tragiška šventė, sutinku, bet kam ta pigi drama?

Lietuvos Respublikos himnas. Dauguma giedojo. Taip šiltai ir maloniai jaučiausi. Net nekreipiau dėmesio į tai, kad daugiau nei pusė supainioja vietomis Lietuvos su Lietuvoj. Ir vėl didelis BET po himno NĖRA PLOJAMA. Niekada. Matyt, šiam veiksmui esu alergiška, nes man eilinį kartą pasidarė baisiai negera.

Viską vainikavo kalbos apie nepriklausomą Lietuvą nuskambėjusi frazė: “Dėkui X Faktoriui, kad visą laiką ieško”. Taip, aš suprantu, kad kitu atveju viena mergina turbūt nebūtų dainavusi ir t.t., bet šito man jau kiek daugoka buvo.

Gražios man tokios šventės. Jos kelia moralę ir patriotiškumą. Gražu buvo matyti daug šeimų su vaikais, nes visgi, naujoji karta. Tik liūdna, kad šiandien visi būdami tokie patriotiški ir nuostabūs jau kitą dieną apie tai pamiršta. Ir eilinį kartą bando apeiti mokesčių mokėjimą, sustabdyti policijos mieliau duoda kyšį nei susimoka baudą. Argi ne nuo to turėtų prasidėti kiekvieno asmeninis patriotiškumas? Nuo paprastų ir kasdienių dalykų. Nuo elementarios moralės.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »

Žadėjau parašyti apie kalėdas. Pirma, nesivaikysiu tos kvailos, reklamų suformuotos mados ir nevadinsiu šios šventės pelėdomis. Tiesa, nerašysiu ir iš didžiosios raidės, nes tai tiesiog neverta.

Mano požiūrį į kaldėdas ilgai ir nuobodžiai formavo visuomenė ir aplinka, kurioje gyvenu. Štai dėl ko į kalėdas žiūriu ne kaip į kristaus gimimo šventę, o kaip į saulėgrįžą. Ir kiekvieną kartą sulaukus galvoju: Na, pagaliau, dabar viskas eis tik geryn. Man keistas tas pasninkas (nors, mėsos aš ir taip atsisakius, o be saldumynų negalėčiau gyventi), visos tos tradicijos. Man šlykšti ta parduotuvių manija, nuolatinis dovanų pirkimas, neskoningai išpuoštos parduotuvės. Aš nemėgstu puošti eglutės ir visų namų. Argi ne kvaila? Iščiustyti, išgražinti viską ir apsimesti, kad būtent taip šventė turi prasmę. Juk tik graži ir patraukli visiems šventė gali būti išties gera. Šiek tiek juokinga, ne?

Nors ir negaliu pakęsti viso to išpūsto kalėdų burbulo, dievinu ruošti dovanas ir jas dovanoti. Jau trečią penktadienį iš eilės mes vaikštom po parduotuves ir ieškom įvairių dovanėlių. Tiesa, aš retai kada perku dovaną, žymiai dažniau prisiperku medžiagų, iš kurios gaminsiu dovanas. IR mano stalas jau nukrautas įvairiom gėrybėm, atsiradusiom ten per ilgas ir bemieges naktis. Juk dovaną išbaigti yra žymiai svarbiau nei pamiegoti.

Nemėgstu to, kas susiję su krikščionybe. Bet šiemet gal kaip ir anksčiau imsiu ir nueisiu ant aukuro. Ne, ne dėl to kad tikiu, o iš pagarbos protėvių dvasingumui. Krikščionybė gyvuoja per ilgai, dėl to parsidavė vartojimui. Gal ir gerai. Aš tikiu. Tikiu jos žlugimu. O juk svarbiausia yra tikėti:)

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Ilgai žaidžiau. Nesunkiai, linksmai, gal kartais skaudžiai. Kam? Man visada mažiau. Turbūt atėjo laikas atsiimti. Dabar kenčiu žaidimą. Kam skauda? Jei ir skauda - tai tik man. Pati kalta, nėr ko savęs pervertint.

Mėgstu švęsti. Bet legalizacija… Tiesiog geras chill’as tarp draugų. Alus, kokteiliai, vynas, Ring for SEX. Prisikalbėjau skaitos.

Gėrėm C2H5OH. Gryną. Na, tiek kiek įmanoma išgryninti laboratorijoj. Bent jau švarus. Mėlynai nudažytas.

Turiu auskarus su C2H5OH keliais mL kiekviename. Extra atveju.

Visgi, smulkmenos suteikia tiek daug džiaugsmo. Per matieką nulį dalinam iš nulio ir gaunam 9, 3, begalybę… Per pertraukas kalbam apie vieną ar kitą paskaitą, suprastus, nesuprastus dalykus, o ne apie tai, koks aš kietas, kad geriu ar vartoju. Ir vis vien po paskaitų alaus išeinam.

Mes suaugę, rimti, atsakingi. protingi… Velniop, mes jauni, pašėlę ir dar kvaili. Mes tiesiog norim gyventi.

M. valgydamas obuolį: žinai, D., tu panašus į šitą obuolį. Abu supuvę iš vidaus.

Užaugus būsiu (bio)chemikė, nors net neįsivaizduoju, kas tai.

gal ir man pradėt rašyti istoriją?
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Jau turbūt nesunkiai atspėjote, kad vėl apsilankiau mišiose. Šį kartą jos truko 2val, buvo klaikiai nuobodžios, bet kadangi taip jau gavos, kad turėjau padaryti savotišką paslaugą, jas sėkmingai iškenčiau. Kaip jau mokyklą baigusi (nors ir visai neseniai), galiu pasakyti, kad pamokslo metu minėta dievo pagalba mokantis, dirbant, atrandant jėgų nėra reikalinga. Aš pati be pagalbos ir egzus išsilaikiau tikrai gerai ir įstojau, kur norėjau, ir žinių bagažą sukaupiau nemažą. Skųstis neturiu kuo.

Pastebėjau įdomų dalyką, kad stovėdami bažnyčioje dauguma žmonių suneria rankas ir nuleidžia galvą. Aš tai galvytę kaip įmanoma labiau iškeliu, nes jei netyčia dievas yra, tegu pamato mano nuostabų snukutį ir žinosi, su kuo geriau nekariauti.

Dar vienas įdomus dalykas: žmogui gyvenime būtina tikėti. Nelabai svarbu kuo: dievu ar Darvino evoliucijos teorija, svarbu, kad tikėtų. Nei vienas iš šitų nėra 100% tikras, bet vieną bent jau galima gana racionaliai įrodyti, o kitas… juo galima tikėti, nors aš niekada taip ir nesugebėjau sąmoningai suprasti, kas tas dievas ir kodėl žmonės nori juo tikėti. Neseniai pasišlykštėjau savimi suvokus, kad ir aš negaliu be tikėjimo. Gal, sakau, tiesiog nustoti gilintis į viską, galėsiu nustoti tikėti.

p.s. paaiškinkit man durnai, kodėl katalikai yra remiami valstybės, kai mes neturime valstybinės religijos. Tikrai verta pinigus į balą mėtyti?

p.p.s. gerų jums vis dėlto mokslo metų. Aš va, guliu lovoj, geriu arbatą ir tūsas man prasidės tik ryt. O oficialiai viskas prasidės maždaug pirmadienį. Turbūt.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 8 »

-Atrodau kaip pervažiuota sunkvežimio.
-Visai gražus sunkvežimis pasitaikė.

M: būsi šiandien *vieta*?
J: Manęs ten niekas nekvietė.
M: Manęs irgi…
J: tai aš tave kviečiu šiandien ten važiuot.
M: O aš tave.

Draugo žinutė: “Aš jaučiuosi visai gyvas po išleistuvių, gal ir atvažiuosiu pasitreniruot.” Po 5min: “Ne, neatvažiuosiu. Pabandžiau atsistoti ir visas gyvumas dingo.”

Manau, ilgainiui pasipildys šitas sąrašiukas.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pagaliau ant spintos kabo išleistuvinė suknelė, šalia stovi elegantiški juodi bateliai ir mintys sukasi tik apie tą kvailą daiktą, vadinamą atestatu, reiškiantį, kad pirmi žingsniai gyvenime žengti. Sklandžiai ir užtikrintai, dabar belieka įsivažiuoti ir viskas bus nuostabu.

-Kaip tu taip be vyrų? Laikaisi iki išleistuvių ar fux’ų stovkės?
-Iki kito gyvenimo, blet.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

-Nepastebėjai, kad vis šlykštesnė darausi?
-Ne, tu visada šlykšti, aš jau pripratau.
-Malonu.

Va tokie mano draugai. Keisti, retai kada draugiški, greičiau pasišaipys iš visko, iš ko galės. Juk jie draugai ir kitaip būti negali.

Keistoj aplinkoj pastaruoju metu gyvenu. Visi asmeniniai santykiai nebeslepiami. Matyt, ne todėl, kad nesinorėtų, o tiesiog todėl, kad vis vien visi viską sužinos, tai kam dar sudaryti sąlygas sklisti gandams, kurstyti žmonių susidomėjimą ir komplikuoti visą situaciją. Ir visa tai šimtadienio įtaka. To, po kurio vieni į kitus žiūrėdami krizenom, o praeiti pro kelis žmones nesusijuokus ligi šiol nelengva.

Girdėjai, kad iš Kazimieros kepenų išoperavo Lenino statulėlę? ©E.

Tipo šimtas dienų. Teoriškai. Praktiškai jau 91 beliko. Kam rūpi, kai asmeninis gyvenimas eina šaibom? Dėl ko? Iš esmės dėl nieko, dėl vienos nakties, priminusios, kad taip gera gerti neskaičiuojant, kada jau gana, šokti negalvojant, kad ryt nesugebėsiu pažiūrėti kam nors į akis, dėl išsiilgimo grįžus gult į lovą ir miegot apsikabinus butelį mąstant, kad buvo AWESOME . Nieko reikšmingo, bet jei ne dabar, tai kada nors vėliau aš būčiau tai prisiminus. Ir, matyt, būtų buvę blogiau. Kas būtų, jei būtų… VELNIOP.

Taip norisi visus pasiųsti nachui, o tada pakviesti alaus. Na… Kaip senais laikais, kai gėrėm alų ant Barbakano ir nelabai mąstėm apie tai, kas bus toliau. O dabar mąstom? Ne, tiesiog jaučiam, kad neišvengiamai tai artėja.

O galima gimtadieniui gauti šaunamąjį ginklą dėl viso pikto? Na, draugu mes jau pasirūpinom ir nupirkom gero plieno peilį. Na, kad nuo kraujo nesurūdytų. Juk žinot, kai greitai kraujas viską išėda… Nežinot? Tada geriau ir nesužinokit.

Po šimtadienio galvoj skamba “So what we are drunk,/ So what we smoke weed./ We’re just having fun,/ We don’t care who sees.” Bet juk taip iš tiesų ir yra. O aš vėl noriu nusiskusti šoną. Tam, kad atrodyčiau vėl ta pati pikta ir nedraugiška mergina. Pavargau atrodyti tvarkingai. Grąžinkit mano juodas trumpas sukneles, aukštakulnius, tamsius šešėlius ir agresyviai atrodančius draugus. Tuos, kurių daugiau nebenoriu gyvenime matyti, tuos, kurie degs pragare, nors jo nėra.

p.s. jei sugebėjot suprasti, rimtai siūlau pasitikrinti sveikatą. Man tiesiog labai reikėjo išsiliet.

pošlanakt,
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »