BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Posts Tagged “studijos”

Scenarijus paprastas. Greit kolis. Reikia mokytis. Ilgai nerašiau, tai ne tik sąžinė pabudo, bet ir moralinis poreikis.

Nusilakavau skaisčiai raudonai nagus. Matyt, darausi labiau nei nepakenčiama.

Pagaliau dirbu tai, kas man iš tikrųjų patinka. Na, už tai pinigų negaunu. Bet kada nors.

Suvokiau, kad šiaip jau principai ne tokie jau ir svarbūs, kai kaina - santykiai su artimaisiais.

Vis dar nepriprantu prie to, kad viešoj erdvėj kartais turėčiau atrodyti rimta ir brandi. Ir keista grįžus namo išsileisti kuoduką, įšokti į treningus ir vėl pasijusti savimi.

Vėl mokausi. Na, bent jau apsimetu.

Keista, kai žmonės, su kuriais nesinori artimai bendrauti nusprendžia, kad tai reiškia, kad neigiu jų egzistenciją ir nustoja sveikinęsi.

Ar tikrai nenoras palaikyt artimus santykius yra lygus norui tą žmogų sulyginti su žeme?

Aš užaugus būsiu graži. Arba išsimiegojus. Arba bent jau pasidažius.

Noriu dar vienos +/- erotinės fotosesijos.

Vis dar turiu randus ant pilvo po auskarų ir tai patys gražiausi randai pasaulyje.

Suvokiau, kad turiu patį geriausią ex pasaulyje. Jis, matyt, buvo pats blogiausias vaikinas, bet tikrai yra pats geriausias ex.

Vis dar stebiuosi, kai žmonės konsultuojasi dėl santykių su manimi. Aš tame patirties turiu viso labo metus.

Visi prieš tai buvę gyvenimo metai buvo situacijos išnaudojimas pagal savo poreikius.

šiek tiek nupušus,
gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

…Pasidalinti gyvenimu.

Jau kelintą dieną žiūriu į tuščią naujo įrašo langą ir vis neapsisprendžiu, ar verta ką nors rašyti. Sako, kad jei gali nerašyti - nerašyk. Kliedesiai. Galiu nerašyti ir rašysiu.

Sesija. Taip, kam tas miegas, džiaugsmas akyse ir gera savijauta?

Prasidėjo vasara. Kraujospūdis lygus 0.

Taip, atėjau čia pasiskųsti, koks geras mano gyvenimas.

Sakot ironija? Nė velnio. Mane vyras lepina.

Dovanoja gėles, vedasi į teatrą.

Padovanojo neapsakomo grožio žiedą. Žalio vario.

Noriu ištekėti.

Ketvirtadienį pokalbis dėl darbo. Pradedu jaudintis, nes TO darbo labai noriu.

Mano vyras vertas milijonų. Prisiekiu.

Minčių šuoliai pradeda erzinti net mane pačią.

Ir vis dėlto, nekenčiu fizikos.

Atsiimu žodžius, kad fizikai gražūs.

Šiandien išėmė siūles. Bus lengviau gyventi.
Kitą operaciją atsidėjau rugpjūčiui.

Erzina durni klientai. Bet kalės daug moka ir pasiųsti po velnių kažkaip nesigauna.

Ir visgi, sesija. Einu mokytis.

Reikia mesti keiktis ir rūkyti.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Mane mokslai šiek tiek žudo, šiek tiek smaugia ir ramina tik tai, kad ne mane vieną. Šiandien neradusi savo mėgstamo Burn ir supratus, kad puslitrio Monster’io vienu kartu neišgersiu, pasiėmiau Dynamit’o ir supratau, kad pribrendau įrašui apie nemiegojimo technikas.

Tiesa, šios technikos, matyt, nelabai tinka tūsams ir iš karto dėl gana naujo draudimo parduoti 18-os neturintiems asmenims energetinius gėrimus galiu visus tik paskatinti tokių dalykų vartoti kuo mažiau arba, dar geriau, iš viso nevartoti.

1. Kava yra skanu. Ypač ryte ir prie cigaretės. Čia jau joks energetinis nepranoks.

2. Kava skaniai geriama su likeriu, pienu, esspresso ypatingomis progomis jas padaro dar ypatingesnes. Bent jau man - visiškai kofemanei.

3. Daugiau 3 puodelių kavos per dieną geriau negerti. Na, kiekvienam asmeniškai, bet aš stengiuosi apsiriboti vienu, kartais leidžiu sau du. Kodėl? Kava išvaro labai daug skysčių, kalcio, įvairių mineralinių medžiagų. Ir dar per dideli kiekiai kavos trikdo širdies darbą.

4. Energetiniai turi taurino. Ir čia jų didžiausias privalumas. Taurinas, manoma, stabilizuoja širdies darbą, dėl to išgėrus energetinio ne tik neima miegas, bet ir galima dirbti, nes neskauda širdies, nepykina ir t.t.

5. Energetiniai iš esmės kartais būna skanūs, bet labai reikalauja maisto kartu. Beje, turi didesnį kiekį kofeino, dėl to veikia žymiai geriau nei kava.

Ką aš renkuosi? Maloniems (ir ne tik) rytams geriu kavą, sunkiom darbo naktim džiaugiuosi, kad esti pakankamai skanių energetinių.

p.s. Nemaišykite energetinių gėrimų su degtine. Geruoju nesibaigia. Nebent LABAI reikia nemiegoti, bet tada reikia ir negerti daugiau.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Kažkaip ilgai užtempiau. Gyvenimas ir atostogų metu nestovi vietoj. Na, bent jau aš dėl to labai stengiuosi.

2013.01.23

6:00 Tingiai verčiamės iš lovos, prausiamės ir apsimetam, kad pusryčiaujam. Maistas labai sunkiai lenda. Troškina, o atsigerti turim tik 1 buteliuką nealkoholinio alaus. Greitai jį išpliumpinam, užvalgom, susipakuojam daiktus ir bėgam link jau iš vakaro užmatyto muziejaus. Filia išmetė didžiąją dalį rūbų, nes tingėjo vežtis atgal…
9:30 Radom trokštamą muziejų. Kadangi žemėlapis buvo labai nedetalus, naudojomės turima pastato fotografija. Pasisekė. Muziejus 2,5 ha dydžio. Bent trissyk pasiklydom. Kadangi ten buvo daug lėktuvų ir raketų, aš laukiau vyrų sėdėdama ant laiptų. Nesuprantu, kuo įdomūs lėktuvai, kurie iš esmės vieni į kitus panašūs, bet jie ten gerokai užstrigo bežiūrėdami.

Vyrai buvo itin susidomėję kažkuo, ko mano moteriškas protelis nesuvokia. Už tai užpakaliukai tai ką tu kokie gražūs!

Vyrai buvo itin susidomėję kažkuo, ko mano moteriškas protelis nesuvokia. Už tai užpakaliukai tai ką tu kokie gražūs!

12:00 Jau buvom pakeliui link lankomiausio ir populiariausio Berlyno muziejus. Tiesa, turėjom primokėti visus 2€ už bilietą, bet juk populiariausias! Išvydom taip išpūstą Nefertitės grožį. Tiesa, man ji tikrai labai graži pasirodė, o vaikinai įvertino prieštaringai. Filia pradėjo domėtis puodais, nes prie jų visad būdavo pastatytas koks suoliukas. Turiu visą kalną nuotraukų, kaip Filia analizuoja vieną ar kitą puodą.

Beribis susidomėjimas spinduliuoja visoje aplinkoje

Beribis susidomėjimas spinduliuoja visoje aplinkoje

14:00 Nuėjom į dar vieną muziejų. Nacionalinę galeriją. Vos pavilkdami kojas apžiūrinėjom tikrai įspūdingus meno kūrinius. Prie išėjimo teko ilgai laukti Teroristo (Drakono). Dėl to savo matymo erdvėj susiradom puodą ir įdėmiai pradėjom į jį žiūrėti. Galiausiai aš užmigau. Po pusvalandžio sulaukę savo paskutinio draugo, kuris, pasirodo, turi neapsakomą potraukį menui ir, iš viso, nežinia ką veikia biochemijoj su tokiu užslėptu talentu, patraukėm link prekybcentrių.
16:00 Atsidūrėme vienoj didžiausių Berlyno metro stočių. Šalia buvo vienas už kitą didesni supermarketai, tad prieš savo varginančias lauktuvių paieškas užkandom tiesiog vietoj. Vidury metro požeminės perėjos. Sunkiausia buvo tai, kad dauguma tokiu metu jau juda iš visų darbų ir pro mus nuolat vaikščiojo žmonės, bet vis dėlto sugebėjom gana romantiškai ir jaukiai pavalgyti.
17:30 Šiaip ne taip apsipirkom ir pradėjom judėti link autobusų stoties. Vidury kelionės į mūsų realiai tuščią vagoną įlipo labai keistas vyrukas (tiesa, vagono kitoje pusėje nuo mūsų sėdėjo dar vienas vaikinukas). Jis pradėjo kalbėti, ką čia kalbėti - rėkti. Nežinia su kuo ir ką, bet iš bendro išsilavinimo supratom, kad minėjo politiką, buvo viskuo pasipiktinęs ir dar pabaigoje pasakė kažką atsisukęs į mus. Padarėme išvadas, kad jis sako, jog mes - Vokietijos ateitis. Na, vargas Vokietijai su tokiais kaip mes priešaky, bet patys prisiprašė. Tiesa, vos tik jis išlipo, vėl tapo visiškai normalus ir niekuo neišsiskiriantis.

Ir kaip mes be draugo, gadinančio visas nuotraukas?

Ir kaip mes be draugo, gadinančio visas nuotraukas? Paskutinės akimirkos Berlyne.

18:30 Jau buvome stoty, dar šiek tiek pavaikščiojom po apylinkes, išgėrėm kavos ir po pusantros valandos sulaukėme savo autobuso, kuris buvo žymiai patogesnis nei tas, kuriuo važiavom pirmyn. Šiek tiek papliurpėm, bet dar nespėję išvažiuoti iš Vokietijos visi užmigom.

2013.01.24

14:30 Jau buvom Vilniuj. Su Doviu nuėjom į taip pamiltą McShit’ą užkąsti. Padarėm išvadas, kad Lietuvoj jis labai brangus ir aptarnavimas ne toks malonus. Bet dar nebuvom atsigavę nuo tų nepakartojamų 4 parų su nuostabiais ir nurautais draugais.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pirmas semestras jau į pabaigą, tad laikas šiek tiek viską apibendrinti. Stengsiuosi atsakyti į tuos klausimus, kurie man atrodė aktualūs prieš metus dar renkantis, ko noriu toliau.

Kas pasikeitė nuo mokyklos laikų?

1. Valgykoj maistas yra SKANUS.

2. Dėstytojai bendrauja kaip su žmogumi. Man vis dar sunku priprasti prie to, kad visad į visus kreipiasi Jūs.

3. 10 priklauso tiems, kurie kala. Normalūs žmonės turi 7-8 ir normaliems žmonėms dėl to tikrai neskauda galvos.

4. Veiklos yra tiek, kad neįmanoma visur spėt dalyvauti, reikia labai mokėti atsirinkti. Siūlau nedaryti mano ir daugumos draugų klaidų ir bandyti iš karto mėgautis studentišku gyvenimu nuo A iki Z. Tam yra daugiau nei 4 metai.

5. Įvairūs žmonės. Dauguma jų žymiai artimesni širdžiai nei kad mokyklos laikais, nors… dar ne tas pats kaip kad mokyklos draugai.

6. Barakas net jei jame ir negyveni yra pati geriausia vieta linksmai ir šeimyniškai pasibūti su draugais. Kadangi visi grupiokai, su kuriais bendrauju gyvena tame pačiame aukšte, mes kartu gaminamės valgyt, vagiam vieni iš kitų maistą, kviečiamės juos karšto vyno, nes… negaila draugams.

Viskas kitaip nei mokykloj, absoliučiai kitaip. Ar geriau nesu tikra, bet būna akimirkų, kai esu labai laiminga, kad tokius nesveikus žmones sutikau iš viso.

p.s. Laukit pamąstymų apie kalėdas.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Panašu, kad ankstesniame įraše paliečiau kai kam labai skaudžią temą. Taigi, reiktų paanalizuoti plačiau. Juolab, abiturientai dabar jau intensyviai renkasi universitete ar kolegijoje tęsti mokslus.

Kodėl rinkausi universitetą ir net nežiūrėjau į kolegijas?

Visad kolegijas laikiau šiek tiek adaptuotas. Jei nori būti mediku - stoji į universitetą, o jei tau užtenka mažiau, ne gydyti, o tik slaugyti, gali stoti ir į kolegiją. Ką tuo noriu pasakyti? Kolegijos yra orientuotos į žemesnės klasės darbuotojų kūrimą. Kirpėjai, dizaineriai ir visokie kitokie nėra nei daug intelekto, nei daug išsilavinimo reikalaujančios specialybės. Kitaip tariant, kolegijose ruošiami siauresnės kvalifikacijos darbuotojai turintys profesiją.

Kodėl netikiu, kad kolegijose mokytis (o jei dar pavadinsim koledžu!) yra sunku ir perspektyviau nei universitete?

Na, įgyti specialybę yra visai kas kita nei įgyti išsilavinimą. Be abejo, išsilavinimo įgijimas reikalauja žymiai daugiau gabumų ir darbo. Be abejo, visko reikia. Visi juk mokslininkais, profesoriais ir atradėjais nebus, tam ir reikalingos kolegijos. Tačiau labai erzina nuolatinis kartojimas, jog koledžuose (kvaila mada) labai jau sunku ir ten paruošia neeilinius žmones su neaprėpiamomis gyvenimo perspektyvomis. Nė velnio, perspektyvas kurtis reikia patiems. Net ir nieko nebaigus galima gerai gyventi, jei tik poreikiai gyvenime tokie kuklūs.

O kaip ateitis, darbas?

Priklauso nuo specialybės, tiesą sakant, net nežinau, ar kokią panašią alternatyvą mano studijuojamam dalykui siūlo kolegijos, tačiau bet kuriuo atveju, aukštesnieji postai atitenka tiems, kurie atitinka keliamus reikalavimus ir tai dažnai būna UNIVERSITETINIS aukštasis. Na, į valstybės tarnybą (bent jau mano žiniom) iš viso nepriima su neuniversitetiniais diplomais. Ir teisingai, nusipirkti diplomą gali bet kas, ypač kolegijos. Firmos, į kurias žiūriu, kaip į savo potencialias darbovietes be universitetinio bakalauro, o dažnai ir magistro nepriima. Ir taip daug kur, va čia jums ir kolegijų džiaugsmas. Nors, jei užtenka siauros profesijos, tai kodėl gi ne?

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 7 »

Va taip va turėtų viskas vykti. Bėda, kad prie monitoriaus taip paprastai neprilimpa...

Va taip va turėtų viskas vykti. Bėda, kad prie monitoriaus taip paprastai neprilimpa...

Visad atsiranda sakančių, kad mokykloje yra nesveikai lengva ir kad, oj vaikai, verksit universitete. Ką galiu pasakyti? Mano kuklia nuomone, ten viskas kitaip, bet… Žymiai lengviau. Išlaikai ir gerai. Išlaikai gerai - dvigubas pliusas. Ir žmonės… Malonesni. Tvarka laisvesnė, niekas nelaksto paskui. Na, aš būdama jauna ir kvaila pirmakurse negaliu piršti savo nuomonės už gryną pinigą - kiek aš tų studijų mačius? Ėjau ir ilgai klausinėjau kitų, nei vienas iš draugų nepasakė, kad va, mokykloje tai lengva buvo, o čia labai jau sunku. Tada iškėliau hipotezę, kad apie tai, kad mokykloje lengviau kalba kolegijų ir panašaus į kolegijų lygį universitetų studentai. Mat mokykloj nieko neveikė, džiaugėsi, įstojo, bet į šūdą ir dabar jau verkia, kad sunku.

O aš jaučiuosi savo vietoj. Ten, kur noriu, taip, kaip noriu ir realiai nesimokau, nes viskas, ką dėsto yra arba žinoma, arba įdomu.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 9 »

Pagaliau po daugiau nei dvi savaites trukusios kelionės aš namie. Pagaliau naktį miegojau daugiau nei kelias valandas. Ir dar per tas kelias dienas Lietuvoj teko pabuvot fux’ų stovkėj.

Fux’ai buvo vienas geriausių renginių šią vasarą. Nuostabi kompanija, daug informacijos, dar daugiau linksmybių ir viena didelė šeima. Tiek daug gerų emocijų žinant, kad mūsų bus vos ~130 fuxų fakultete ir visi tokie artimi darosi, naiviai tikiuosi, kad tai nedings, kad mūsų karta pasižymės ne tik fakulteto, bet ir universiteto istorijoj. Na bent jau dabar tokių ir panašių svajonių pilna.

Planuoju aprašyti visą visą kelionę, bet dar nei nuotraukas sutvarkiau, nei video, dėl to turėdama vos (parą?) turiu velniškai daug suspėti. Veikla pati ateina, jos yra daugiau nei per akis. Dėl to labai džiaugiuosi. Viso šito įrašo esmė - informuoti, kad čia rašoma bus dažniau.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Verda gyvenimas, viskas taip greitai keičiasi. Preliminarūs tvarkaraščiai (arba visą pirmadienį blaivausi, arba pirmadienį, antradienį mokausi iki 11val), suvokimas, kad tikrai intensyviai toliau ignoruosiu biologiją, kuri vyks vakarais, po langų ir dar PENKTADIENĮ. Mokysiuos iš viso labai nedaug dalykų, daugumą jų prieš pavadinimą turi žodį bendroji, kuris, beje, nieko įdomaus nereiškia. Tvarkaraštyje pasigedau fizikos ir taip paaiškintų tą visą paskaitų laiko minimalizmą.

Niekaip neapsisprendžiu dėl darbo. Skubėt ar ne, nes pirmą semestrą galėsiu dėt ant visų bendrųjų ir turėsiu kalną laisvo laiko. Nė kiek nebijau studijų, netgi, priešingai, noriu. Nors erzina toks didelis merginų skaičius mano kurse. Iš viso mūsų pakviesta studijuoti 37, sakyčiau, visai daug.

Neseniai pasirašiau sutartį. Padėdama varnelę vienu pelės mygtuko paspaudimu. Dėl to didžiuojuosi savimi. Po to šiek tiek pasprogdinom viską, ką radom ir važiavom namo. Tipo atšventėm. Reikia pasigaminti LSP, ne, ne dėl to, kad galėčiau didžiuotis, jog esu studentė, paprasčiausiai noriu važiuoti į Kauną už pusę kainos. Deja, nežinau, ką ten veikčiau.

Išmokau daug visokių įdomių trumpinių pradedant SA (kurio mano fakultetas neturi), baigiant visokiais SMD, LGMOA ir t. t. Jaučiuos praturtėjus dvasiškai, nes dabar dauguma mano kalbos nebesupranta. Tai tik parodo jų paviršutiniškumą.

Kelias dienas teks prižiūrėti mažą vaiką, o po to iš karto važiuoti į Galapagus. Įdomu, tai turės kokį nors poveikį man?

p.s. su Sol nutarėm, kad fizikai labai gražūs. Man fizfake vyks paskaitos, gal sakau… reik gerai apie tai pamąstyti?

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »