BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Posts Tagged “naujieji”

Ir nieko naujo. Nerašau čia mėnesiais, tada vėl parašau ir kuriam laikui dingstu. Kodėl? Mano gyvenimas per geras, kad rašyčiau.

Atrodo, dar viena įprasta naktis. Tik kažkodėl visi per ją švenčia, nusprendėm pašvęst ir mes. Nuvažiavom į kažkokį tūsą, kuriame radom RastaPutiną, daug taivaniečių, šiaip kažkokių random žmonių. Kadangi nelabai ką supratom, išvažiavom į Sigmą.

Pusę dvylikos jau lipom laiptais link ten, kur vis dingsta mano vyras. Sako, groja, nors iš tuščių butelių kiekio sprendžiant gali būti, kad ne tik groja. Bet tebūnie… Ir jo veidas nušvito. Pagaliau. Ir pati džiaugiausi ta ramia ir šeimyniška atmosfera. Atvažiavom penkiese. Aš, vyras, grupiokas su mergina ir vakaro eigoje Reksu ir gražiausiu miesto šunimi tapusi mano mažoji.

Be 5 vidurnaktis. Užsilipom ant stogo, o tada apstulbinti 3D vaizdo nebežinojom, į kurią pusę žiūrėti. Visur fejerverkai, viskas taip gražu, jauku ir taip gera, kai mielasis apkabinęs linki dar vienų gerų metų. Abu žinom, kad kitaip nė būt negali. Mažoji šiek tiek išsigandus, bet vėl pamačius, kad grįžom ir susilaukus begalės dėmesio nurimo. Karts nuo karto išeidavo į kitą tūsą šalimais. Matyt, pabodo tų pačių žmonių glostymas, tai užsimanė dar šiek tiek dėmesio.

Galiausiai pavargę grįžom namučio ir ramiai dviese užmigom. Pirmą naktį 2014-aisiais. Labai maloni man tokia magija. Net jei tokia paprasta.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Žinot, kodėl aš dar mielai guluosi naktimis į lovą ir rytais nenoriai, bet keliuosi iš jos? Kodėl dar dirbu, stengiuosi, kabinuosi dantim ir nagais? Net nelabai svarbu į ką. Nes tikiu, kad sulig kiekviena diena aš esu vis arčiau savo gyvenimo permainų. Kardinalių.

Aš viską dar spėsiu. Žinoma spėsiu. Px, kad neseniai mintimis palaidojau draugą, nes net į jo laidotuves nueiti negalėjau… Vis dėl to, kad daugiau niekas nemirtų. O užvakar mirė senos sugėrovės motina. Reakcija? “Dėkui už informaciją”. Eikit nx geriau, kokio bybio visi sugalvojot dvėst dabar? Užpisot.

Buvau ten, kur yra sniego, kur galima stotis ant tos tūpos lentos, keistai vadinamos snowboard’u ir leistis nuo kalno. Tik nieku gyvu nežiūrėkite į dangų. Šlykštu tada darosi. Aš jaučiausi lyg šaldytuve ar kokiame nors dideliame karste. Tik dėl įdomumo. Bet įspūdžiai geri. O ir su lenta susidraugaut baigiu.

Pastebėjau, kad visas mano gyvenimo romantiškas akimirkas kaip nors susigadinu arba mano antra pusė jas sugadina. Ir vienintelį kartą, kai mes buvome romantiški iki galo į kambarį įsiveržė draugė: “M., einam šokt, gi visa naktis dar prieš akis…” Va tokie va mano draugai. Ir negali pykti. Nebent pasiūlyti išeiti parūkyt.

Pagaliau supratau, kad iš tiesų pyksta tik labai jau nelaimingi žmonės. O aš laiminga, todėl pykt nepykstu. Na, gal kartais būnu perdėm sarkastiška ar ironiška, bet nieku gyvu ne pikta.

Vis tik su naujais. Ta tūpa švente, kurią švęsti yra vienas milžiniškas absurdas. Nebent turi pakankamą kiekį alkoholio. Aš neturėjau.

tipo gera
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »