BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Posts Tagged “linksmybės”

Ir nieko naujo. Nerašau čia mėnesiais, tada vėl parašau ir kuriam laikui dingstu. Kodėl? Mano gyvenimas per geras, kad rašyčiau.

Atrodo, dar viena įprasta naktis. Tik kažkodėl visi per ją švenčia, nusprendėm pašvęst ir mes. Nuvažiavom į kažkokį tūsą, kuriame radom RastaPutiną, daug taivaniečių, šiaip kažkokių random žmonių. Kadangi nelabai ką supratom, išvažiavom į Sigmą.

Pusę dvylikos jau lipom laiptais link ten, kur vis dingsta mano vyras. Sako, groja, nors iš tuščių butelių kiekio sprendžiant gali būti, kad ne tik groja. Bet tebūnie… Ir jo veidas nušvito. Pagaliau. Ir pati džiaugiausi ta ramia ir šeimyniška atmosfera. Atvažiavom penkiese. Aš, vyras, grupiokas su mergina ir vakaro eigoje Reksu ir gražiausiu miesto šunimi tapusi mano mažoji.

Be 5 vidurnaktis. Užsilipom ant stogo, o tada apstulbinti 3D vaizdo nebežinojom, į kurią pusę žiūrėti. Visur fejerverkai, viskas taip gražu, jauku ir taip gera, kai mielasis apkabinęs linki dar vienų gerų metų. Abu žinom, kad kitaip nė būt negali. Mažoji šiek tiek išsigandus, bet vėl pamačius, kad grįžom ir susilaukus begalės dėmesio nurimo. Karts nuo karto išeidavo į kitą tūsą šalimais. Matyt, pabodo tų pačių žmonių glostymas, tai užsimanė dar šiek tiek dėmesio.

Galiausiai pavargę grįžom namučio ir ramiai dviese užmigom. Pirmą naktį 2014-aisiais. Labai maloni man tokia magija. Net jei tokia paprasta.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Grįžau. Sveika. Ok, nelabai, bet gyva ir labai patenkinta. 4 naktys. 4 vyrai ir begalės nuotykių. Bet viskas nuo pradžių. Visi įvykiai yra tikri, niekas neišsigalvota, veikėjai - realūs asmenys.

Veikėjai:

  • gnom - vienintelė mergina špagų baliaus istorijoje.
  • Albins, Filia, Drakonas - draugai biochemikai. Visi išvyko praėjus 25val po paskutinio egzamino.
  • Dovis - visų draugas nanotechnologas. Tiesa, sesiją pasibaigęs gerokai anksčiau.
Epopėjos pradžia. 2013.01.20
13.00 Atsibeldžiau į baraką pasidalinti kuprine draugu biochemiku, kurio namai labai toli. Ir tuomet neskubėdami pasileidom į kelionę link stoties… pėsčiomis.
14.00 Visi 5 susirinkę stotyje pradėjom laukti autobuso į Berlyną. Tiesa, Filią atlydėjo jo mergina.
14.30 Turėtumėme išvažiuoti. Autobuso nėra. Toliau laukiam ir pradedam nerimauti.
14:50 Nueinam į TOKS’ą pasitikslint, ar viskas ok. Pasako, kad lauktumėme lauke toliau, nes autobusas dėl blogų kelio sąlygų vėluoja. Darosi šalta.
15:10 Atvažiuoja mūsų autobusas, susiregistruojam, įsėdam ir įsipatoginam. Išsitraukiam knygas, guminukus, planšetes, žodžiu, jaučiamės kaip namie.
17:00 Kaune autobusas sustoja ir mums išlipus tik parūkyti vairuotojas pasako, kad persėdam į kitą autobusą. Greitai susirenkam daiktus ir bėgam registruotis. Iš to streso draugas nanotechnologas pamiršo striukę autobuse, kurio vairuotojas buvo kažkur išėjęs ir autobusą, be abejo, užrakino. Šiaip ne taip prisibeldėm ir dar spėjom į savo naująjį autobusą. Ir, o stebukle, teko kalbėtis su pikta bobute, kuri sau buvo užsiėmusi PENKIAS vietas. Šiaip ne taip laikinai išsiprašėm trijų, vėliau tiesiog su ja nekalbėjom, ji su mumis irgi. Tad tas tris vietas taip ir išsaugojom. Iš patogaus, šilto ir visai mielo autobuso persėdom į lenkišką (čia nieko blogo, tik pastebėjimas), nepatogų, girgždantį, sugrūstą ir, svarbiausia, visą naktį rodantį rusiškus filmus, autobusą. Malonu nebuvo, bet šiaip ne taip iškentėm naktį.
2013.01.21
7:10 Jau stovėjom Berlyne, užmatėm U-bahn’o stotelę ir net nežinodami, kur esam pradėjom pažintį su Vokietija.
Kol kas tiek, laukit dar poros dalių.
p.s. pavadinimo prasmę aprašysiu kitose dalyse
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

-Aš neturiu laiko, kas norit apsiimt organizavimu? Na, jei niekas nenori, tai gal ir turiu aš to laiko…

Aš visad maniau, kad asmeninį gyvenimą turi tik nevykėliai, dėl to aš pati jo jau seniai atsisakiau.

Keista gauti žinutes iš pasiilgtų žmonių, kurių turėčiau nekęst, norėt pasmaugt, o vis vien vos pamačius vardą norisi šypsotis.

Man vis labiau panašu, kad gražiai atrodai ir noriu tave išdulkinti sakomi visiškai dėl tos pačios priežasties.

Liko 6 dienos ir 1 valanda. Man vis dar giliai px. Galbūt greitu metu susimąstysiu, dabar paprasčiausiai neturiu tam laiko.

Kažkas sakė, kad man netinka keiktis. Kažkas tiesiog neturi skonio.

Pamąstymai prieš vakaro darbus. Man nuoširdžiai patinka studijuoti.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

-Nepastebėjai, kad vis šlykštesnė darausi?
-Ne, tu visada šlykšti, aš jau pripratau.
-Malonu.

Va tokie mano draugai. Keisti, retai kada draugiški, greičiau pasišaipys iš visko, iš ko galės. Juk jie draugai ir kitaip būti negali.

Keistoj aplinkoj pastaruoju metu gyvenu. Visi asmeniniai santykiai nebeslepiami. Matyt, ne todėl, kad nesinorėtų, o tiesiog todėl, kad vis vien visi viską sužinos, tai kam dar sudaryti sąlygas sklisti gandams, kurstyti žmonių susidomėjimą ir komplikuoti visą situaciją. Ir visa tai šimtadienio įtaka. To, po kurio vieni į kitus žiūrėdami krizenom, o praeiti pro kelis žmones nesusijuokus ligi šiol nelengva.

Girdėjai, kad iš Kazimieros kepenų išoperavo Lenino statulėlę? ©E.

Tipo šimtas dienų. Teoriškai. Praktiškai jau 91 beliko. Kam rūpi, kai asmeninis gyvenimas eina šaibom? Dėl ko? Iš esmės dėl nieko, dėl vienos nakties, priminusios, kad taip gera gerti neskaičiuojant, kada jau gana, šokti negalvojant, kad ryt nesugebėsiu pažiūrėti kam nors į akis, dėl išsiilgimo grįžus gult į lovą ir miegot apsikabinus butelį mąstant, kad buvo AWESOME . Nieko reikšmingo, bet jei ne dabar, tai kada nors vėliau aš būčiau tai prisiminus. Ir, matyt, būtų buvę blogiau. Kas būtų, jei būtų… VELNIOP.

Taip norisi visus pasiųsti nachui, o tada pakviesti alaus. Na… Kaip senais laikais, kai gėrėm alų ant Barbakano ir nelabai mąstėm apie tai, kas bus toliau. O dabar mąstom? Ne, tiesiog jaučiam, kad neišvengiamai tai artėja.

O galima gimtadieniui gauti šaunamąjį ginklą dėl viso pikto? Na, draugu mes jau pasirūpinom ir nupirkom gero plieno peilį. Na, kad nuo kraujo nesurūdytų. Juk žinot, kai greitai kraujas viską išėda… Nežinot? Tada geriau ir nesužinokit.

Po šimtadienio galvoj skamba “So what we are drunk,/ So what we smoke weed./ We’re just having fun,/ We don’t care who sees.” Bet juk taip iš tiesų ir yra. O aš vėl noriu nusiskusti šoną. Tam, kad atrodyčiau vėl ta pati pikta ir nedraugiška mergina. Pavargau atrodyti tvarkingai. Grąžinkit mano juodas trumpas sukneles, aukštakulnius, tamsius šešėlius ir agresyviai atrodančius draugus. Tuos, kurių daugiau nebenoriu gyvenime matyti, tuos, kurie degs pragare, nors jo nėra.

p.s. jei sugebėjot suprasti, rimtai siūlau pasitikrinti sveikatą. Man tiesiog labai reikėjo išsiliet.

pošlanakt,
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Štai ir prasidėjo abitūros linksmybės. PAGALIAU. Prasidėjo su kaupu. Truko lygiai parą ir paliko pačius tobuliausius įspūdžius.

05:00 Keliuosi, rengiuosi Chicago miuziklo tema, važiuoju į susitikimo vietą.

06:00-06:30 Susitinkam, pasipuošiam mašinas balionais ir šimtukais, pabendraujam, visi atrodom nuostabiai, išvažiuojam pasiimti auklėtojos (~15km)

06:30-08:10 Pasiklydom, persiskyrėm per pusę. Pakeliui prisijungėm prie likusių mašinų, kurios pasiėmė auklėtoją, pakeliui viena mergina įkalė į kažkokios moters automobilį, ana palinkėjo sėkmės ir išvažiavo (man irgi nebūtų gaila Audi 80). Atvažiavom prie Vingio parko, iššovėm šampaną, pasilinksminom, pasifotkinom ir gražiai įžygiavom į mokyklą.

Aš buvau su itin trumpa juoda suknele, kurios net ir iškirptė buvo nekukli, ~12cm kablais iki kelių, ryškiai juodom akim, raudonom lūpom ir su šautuvu rankoj.

08:10-11:30 Tipo vyko pamokos, nei vienoj nebuvau nuo pradžios iki galo, iš esmės ateidavau pasisveikinti su mokytojais. Per vieną 30min pertrauką šokom, per kitą pardavinėjo pažymius. Brangiausiai pardavė chemijos dešimtuką, jo kainą pakėlė net iki 150Lt. Dar supratom, kad dauguma pusryčių pavalgyt nespėjo, tai užisakėm 4 šeimynines picas, kurias dorojom tikybos kabinete, kur nuo sienų į mus žvelgė bent pora popiežių. Nuostabus jausmas.

11:30-15:45 Pasiėmus rūbus išvažiavau pas klasiokę, pas kurią kaip kokia benamė nusiprausiau ir susitvarkiau. Man padarė tikrai įspūdingą makiažą ir šukuoseną. Išbėgom į autobusą, kad nepavėluotumėm į limuziną.

16:00-17:20 Važiavom limuzinais. Gėrėm šampaną, grojo klaikiai šūdiną muziką, net tūsint nesigavo, bet visos intrigos, trukusios visą naktį, prasidėjo būtent tada. Na, ko tikėtis, kai gražiai atrodau ir sėdžių šalia trijų vaikinų.

Yra tokia sąvoka mano vyrai, reiškianti, kad jais su visom tikrai nesidalinsiu, nors tarp manęs ir jų niekad nieko nebuvo, nėra ir nebus. Tiesiog jie mano ir aš labai pagalvoju, ką prie jų prileist. Žinoma, jie nelabai supranta, kas ir kaip, bet turbūt taip geriau.

17:20-19:00 Vienuoliktokų vaidinimas, kuris buvo nuo dekoracijų iki scenarijaus griaučių nuplagijuotas nuo mūsų pernykščio pasirodymo. Na, tai tik parodo, kad mūsų pralenkt jau nebeįmanoma. Nors mes tą ir taip seniai žinojom.

19:00-21:00 Užsipirkom gėrimų (trise pasiėmėm 5l sulčių ir 2 0,7l degtinės butelius. Užteko.), bomžpakių, nes supratom, kad vis dar nevalgėm po picų, atvežtų į mokyklą. Ir išvažiavom į after’į.

21:00-04:00 Tūsas vyko, nieks nepyko. Ir oi kaip vyko. Labai daug kas nusilakė, labai daug kas vieni su kitais davėsi. Aš visą vakarą šokau su nesuskaičiuojamu kiekiu vaikinų. Vaikinas, kuris šoko geriausiai ir, kuriuo netgi pasitikėjau (nes ilgiausiai kartu šokom) netyčiom paleido mane iš rankų ir aš maloniai iš ~30cm aukščio tėškiausi ant žemės. Tuo metu mes šokom šalia dj, ant scenos. Šiaip neskaudėjo, tik šiek tiek nubrozdino ranką. Juolab, suprantama, nes anas irgi ne abstinentas. Deja. Vienu metu buvau nemalonioj situacijoj, kai viena draugė su vaikinu davėsi, kai kita sėkmingai pyko ant manęs, nes man teko šokti su A. Tam, kad pabėgčiau nuo A., nubėgau pas Ž. ir liepiau apsivesti mano vaikinu. Jis tai padarė kuo puikiausiai. Galiausiai A. mane paliko ramybėj. Per visą vakarą nieko neprisidirbau. Nei striptizą šokau, nei su kažkuo prasinešiau, nei šiaip ką. Vienžo, man buvo linksma iš kitų išsikalinėt.

Iš intelektualių paatviravimų:
Me: galvojau, pabučiuosi - trenksiu.
E: Nusikabinti užimtą paną tai tas pats, kas vienam žmogui užimti visą pilį. Arba Baltarusija laimėtų karą prieš JAV.

05:00-14:00 Miegas, apsikabinus butelį vandens. Ir pajautimas, kad šokimas ant 11cm kablų atsiperka tik stipriu kojų skausmu. Už tai atrodžiau neapsakomai gražiai.

14:00-… Troškina, šiek tiek bloga, supratau, kad maišyti viską iš eilės nėra jau taip gerai. Už tai šventė verta tikrai 100/100. Nors, manau, mano organizmas mano kitaip.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Antra dalis : Išgyventi Kaune. Įvykdyta.

Į Kauną mus atvežė tiesiai prie reikiamų durų. Tiesiog nuostabu! Gyvenama vieta irgi labai nebloga. Konferencijų kambarys, maža virtuvėlė, keli miegamieji, netgi dušas buvo. Visiems visko užteko. Įėjau į vidų, pasidėjau visą savo milžinišką mantą, dar išėjau parūkyti ir vėl grįžtant veidu atsitrenkiau į… Tą, apie kurį sakau kas buvo miške, tas ir lieka miške (ech tos sąlygos, tokių kas buvo Las Vegase, tas ten ir lieka, vis daugiau. Ką padarysi, toks gyvenimas).

-*šypt* labas, kaip gyvas?- keista, jaučiausi visiškai laisvai, gal net kiek per daug.
-Labas…

jis iš karto kažkur dingo, na, man tai kas, manęs nė kiek netrikdo, kad vieną savaitę visai linksmą romaną apturėjom. Visą dieną praleidau konferencijų kambary, o tam, kad nebūtų taip nuobodu, eidavau į virtuvę visiems maisto ruošt. Ir taip ligi pat vakaro, kai pagaliau nusprendėm išeit pasikultūrint. Su drauge ilgai ieškojom kokio baro, bet galiausiai prisiglaudėm Pizza Jazz. Kodėl? Laisvės alėja buvo arti mūsų gyvenamos vietos, o iki 00:00 ta gyvenama vieta paprasčiausiai buvo užrakinta. Dvi merginos vidury nakties Kaune… Nekaip skamba, tiesa? Gavom labai skanaus vyno, aptarnavimą, vertą daugiau nei 10% arbatos, net po 00:00, kai teoriškai jie užsidaro, mes dar gerą pusvalandį sėdėjom, nieko dėl to nedrįso mums sakyti. Buvo išties malonus vakaras su daug marazmų apie vegetarizmą, vyną, vyrus, keliones ir kitas atsitiktines temas.

Keista, bet parsibastėm saugiai ir ramiai. Vos tik atsiguliau miegoti, užsigesinau šviesą, užsimerkiau, į kambarį įbėgo kokie 5 žmonės ir pradėjo kuistis, tvarkytis, ruoštis miegot. Supratau, kad miegas čia nelabai įmanomas, o dar ir prisiminiau, kad būdama nedurna prisikroviau kalną įvairių mokyklinių darbų, iki paryčių juos sprendžiau, o kai tos mano mielosios porelės (kurios visą naktį kalbėjo apie seksą) nurimo, saldžiai miegojau tas 5 valandas. Ilgiausias mano miegas per visą savaitgalį buvo toks saldus, kad net dabar jaučiu tą malonų pabudimą, suvokiant, kad IŠSIMIEGOJAU.

Kitą dieną kas buvo miške, tas ir lieka miške, elgėsi labai jau keistai. Jau lyg ir pradėjo į mano pusę žiūrėt, tranzuot kartu į Vilnių norėjo, o aš kaip buvau dėjus, taip ir likau. Galėjo turėti - nepasistengė, paties kaltė, supras kada nors, kad tokios kaip aš, kitos nesusiras.

Vidurdienį susipakavau daiktus, susikooperavom mes keturiese (dvi merginos, du vaikinai) ir išsiruošėm namo. Apie kelionę namo ir stulbinančią kelionės statistiką - kitame įraše.

vis dar neišsimiegojus,
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kažkas atsitiko, visi rašantieji čia nusipirko gyvenimus, susirado naujas simpatijas ar šiaip nauji vėjai jiems  papūtė. Kadangi mano gyvenime nedaug kas keičiasi ir esu tuo labai patenkinta, vėl čia rašau. Po tiek metų baimės užmigti, nes ryte gali viskas būti tik blogiau, pagaliau miegot einu ramiai. Iš niekur pasiųsdavo geriausias draugas, dingdavo motyvacija ką nors daryti, antra pusė tiesiog išnykdavo lygiai taip pat greitai kaip ir atsirado. Kartais dienai, savaitei ar iš viso. Žinot tą jausmą, kai bandai užmigti ir tikiesi kitą dieną nieko nebeprisiminti? Ir, deja, prisimeni. Pagaliau tai dingo. Nežinau, kaip ilgam, nes ilgainiui viskas šiek tiek pabos, bet poilsio man labai reikėjo ir jį gavau.

Po trumpos įžangos, jei dar nepaspaudėte to gražaus raudono mygtuko viršutiniame dešiniame monitoriaus  kampe, galiu pradėti kalbėt į temą. Nusprendžiau, kad pats laikas padaryti didžiausią nesąmonę gyvenime. Dėl to lygiai po savaitės (kitą trečiadienį arba 11-02) vykdysiu patį keisčiausią socialinį eksperimentą. Kadaise savaitę negėriau kavos, nerūkiau, buvau draugiška visą dieną VISIEMS (šitas nelabai nusisekė), tiesa, dar nešokau žemyn iš penkto aukšto. Visą dieną aš sakysiu TAIP nepaisydama, ką man pasiūlys daryti. Žinoma, niekas apie tai nebus informuotas, tačiau žinodama savo draugus, manau, kad tai pasibaigs kažkuo labai keistu arba kitą rytą tiesiog bus sunku pažiūrėti visiems į akis. Bet kuriuo atveju, skamba linksmai.

Kodėl ne ryt, poryt, o būtent trečiadienį? Nes tada bus jau atostogos ir jau beveik paskutinės atostogos mokykloje, nereikės mokytis ir visų nekęst, bus daug laiko nesąmonių darymui. Žinoma, po to visą dieną galėsiu nuosekliai aprašyti šičia.

Koks viso to tikslas, paklausite? Labai paprastas - parodyti sau pačiai, kada taip yra tinkamas, o kada iš to gali išplaukti dar viena problema. Tiesiog reikia įsitikinti, kad tas žodelis gali labai daug įtakos gyvenimui daryti. O jį pasakyti kartais taip lengva.

Taigi, tebūnie lapkričio 2d. ne vien man THE YES DAY. Visus maloniai kviečiu prisijungti prie šios didelės nesąmonės. Kartu sakyti TAIP linksmiau.

šyzova
gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »