BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Posts Tagged “draugai”

Scenarijus paprastas. Greit kolis. Reikia mokytis. Ilgai nerašiau, tai ne tik sąžinė pabudo, bet ir moralinis poreikis.

Nusilakavau skaisčiai raudonai nagus. Matyt, darausi labiau nei nepakenčiama.

Pagaliau dirbu tai, kas man iš tikrųjų patinka. Na, už tai pinigų negaunu. Bet kada nors.

Suvokiau, kad šiaip jau principai ne tokie jau ir svarbūs, kai kaina - santykiai su artimaisiais.

Vis dar nepriprantu prie to, kad viešoj erdvėj kartais turėčiau atrodyti rimta ir brandi. Ir keista grįžus namo išsileisti kuoduką, įšokti į treningus ir vėl pasijusti savimi.

Vėl mokausi. Na, bent jau apsimetu.

Keista, kai žmonės, su kuriais nesinori artimai bendrauti nusprendžia, kad tai reiškia, kad neigiu jų egzistenciją ir nustoja sveikinęsi.

Ar tikrai nenoras palaikyt artimus santykius yra lygus norui tą žmogų sulyginti su žeme?

Aš užaugus būsiu graži. Arba išsimiegojus. Arba bent jau pasidažius.

Noriu dar vienos +/- erotinės fotosesijos.

Vis dar turiu randus ant pilvo po auskarų ir tai patys gražiausi randai pasaulyje.

Suvokiau, kad turiu patį geriausią ex pasaulyje. Jis, matyt, buvo pats blogiausias vaikinas, bet tikrai yra pats geriausias ex.

Vis dar stebiuosi, kai žmonės konsultuojasi dėl santykių su manimi. Aš tame patirties turiu viso labo metus.

Visi prieš tai buvę gyvenimo metai buvo situacijos išnaudojimas pagal savo poreikius.

šiek tiek nupušus,
gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Neberašau nuolat. Gal ir gerai. Visiems nuo to lengviau. Žmonės, kurie žino apie šitą blog’ą (ar kitus) vos sužinoję, kad yra kas nors naujo, išsigąsta. Ir aš juos labai suprantu. Kai viskas normaliai rašyti net nesinori.

O aš toks padaras, kad turiu palaukti, kol viskas susikaups ir tada jau tėkšteliu. Ir vėl susikaupė. Šįkart ne šiaip kažkokio negatyvo, nepasitenkinimo visuomene ar dar kokio marazmo. Šįkart rimta. Susikaupė mintys.

Prisimenu save prieš kiek daugiau nei metus. Ir stebiuosi, kad taip greitai ir, atrodo, nepakeičiamai viskas pasikeitė. Aš iš prigimties maištautoja. Gimiau prieštarauti, neigti ir maištauti. O gal tiesiog neišaugau iš paauglystės. Bet kuriuo atveju, buvau viena ir pati sau. Noriu vyro - turiu. Noriu tūso - švenčiu. Aš turėjau savo taisykles, kurių buvo nevalia laužyti. Žmonės ateidavo ir išeidavo. Dėl daugumos net nesukdavau sau galvos. Nebuvo verta. Visad gaudavau, ko noriu. VISADA.

Tiesa, ir dabar gaunu. Tik noriu nebe visai to. Į koncertus vaikštom, nes įdomu pasiklausyti muzikos. Girti ir lėbaujantys labiau gąsdina nei atrodo smagi kompanija. Vakarėliuose vis daugiau maisto ir vis mažiau alkoholio. Atsirado mes.

Kartais vis dar sunku su savo per daug individualistišku charakteriu taikytis prie ko nors. Daryti ne tai, ko noriu aš, o tai, kas abiems geriau. Bet kartais užtenka pažvelgti į tas neapsakomas akis ir nieko daugiau nebereikia. Kartais vis dar sunku prisiminti, jog kažko norėdama aš negaliu paprasčiausiai atsistoti ir išeiti.

Ir iš kitos pusės, labai gera. Gera žinoti, kad nesvarbu, kas benutiktų, nereikės vienai verkšlenti dėl šūdino gyvenimo. Mažų mažiausiai būsime dviese.

Niekad nesimokiau būti su kažkuo. O kaip sunku buvo išmokti lovoje tilpti dviese, derinti dienos darbus ir tartis dėl kasdienių dalykų ar ateities planų. Mokausi. Norėtųsi sakyti, kad per tiek laiko išmokau, bet vargu, ar tai tiesa. Vis dar intensyviai mokausi. Ir tikiuosi, jog vieną dieną drąsiai tardama taip žinosiu, jog bent tai nebekliudys ateity.

Būna žmonių, dėl kurių verta eiti kad ir į pasaulio kraštą. O būna tokių, su kuriais pakeliui į pasaulio kraštą. O būna… O gal ir nebūna.

Beprasmis įrašas gavosi, bet bent jau ta bomba, kuri tuoj tuoj turėjo sprogti numalšinta. Iki kito karto. Pasiilgau naktinio savo gyvenimo.

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Šiandien važiavau namo. Paskambino draugas, na ne visai draugas, o buvęs vaikinas, bet taip seniai buvęs, kad mes esam labai geri draugeliai, nors ir retai bendraujam, bet labai gerai vienas kitą suprantam.

Ą: Tu ne namie?
Aš: Ne…
Ą: Gal namo važiuoji?
Aš: Jo.
Ą: Kur esi?
Aš: NA, tuoj pravažiuosiu Europos stotelę.
Ą: Tai gerai, išlipk ten, aš už  min atvažiuosiu, parvešiu namo.

Va taip va, nei prašiau, nei skambinau ar ieškojau. Jam tiesiog buvo sąlyginai pakeliui. Na, kaip pakeliui Lenkija važiuojant į Klaipėdą iš Vilniaus, bet… Prisiminiau, kad mano draugai ne tik keisti ir įdomūs, bet ir geri, kartais net jautrūs ir dėmesningi. Gerai, labai kartais.

gnom

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Pirmas semestras jau į pabaigą, tad laikas šiek tiek viską apibendrinti. Stengsiuosi atsakyti į tuos klausimus, kurie man atrodė aktualūs prieš metus dar renkantis, ko noriu toliau.

Kas pasikeitė nuo mokyklos laikų?

1. Valgykoj maistas yra SKANUS.

2. Dėstytojai bendrauja kaip su žmogumi. Man vis dar sunku priprasti prie to, kad visad į visus kreipiasi Jūs.

3. 10 priklauso tiems, kurie kala. Normalūs žmonės turi 7-8 ir normaliems žmonėms dėl to tikrai neskauda galvos.

4. Veiklos yra tiek, kad neįmanoma visur spėt dalyvauti, reikia labai mokėti atsirinkti. Siūlau nedaryti mano ir daugumos draugų klaidų ir bandyti iš karto mėgautis studentišku gyvenimu nuo A iki Z. Tam yra daugiau nei 4 metai.

5. Įvairūs žmonės. Dauguma jų žymiai artimesni širdžiai nei kad mokyklos laikais, nors… dar ne tas pats kaip kad mokyklos draugai.

6. Barakas net jei jame ir negyveni yra pati geriausia vieta linksmai ir šeimyniškai pasibūti su draugais. Kadangi visi grupiokai, su kuriais bendrauju gyvena tame pačiame aukšte, mes kartu gaminamės valgyt, vagiam vieni iš kitų maistą, kviečiamės juos karšto vyno, nes… negaila draugams.

Viskas kitaip nei mokykloj, absoliučiai kitaip. Ar geriau nesu tikra, bet būna akimirkų, kai esu labai laiminga, kad tokius nesveikus žmones sutikau iš viso.

p.s. Laukit pamąstymų apie kalėdas.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

V. pasidažiusi lūpdažiu išbučiavo visą veidrodį. Pasikviečiau ją, paklausiau kodėl ji taip padarė, ana apsisuko ir nuėjo, po poros minučių grįžta vesdamasi kitą draugą už rankos ir priekaištaudama, kodėl jis bučiuoja veidrodį.


Tik mano draugai yra tokie dėmesio kekšės, kad paryčiais rašinėtų visiems miegantiems, kad pasiklydo, jog tik gautų dėmesio.


R: Mačiau voverytę.
V: J. sakė, kad prie tualeto yra voverių kiaušiniai. 19 metų, o dar tiki tokiais dalykais…


Paskutinę naktį išėjom parūkyti. Paskutinės cigaretės ir pažiūrėti į nuostabiai giedrą dangų. Tik išėję supratom, kad jau seniai prašvito. Parūkėm ir slėpėmės pačioj tamsiausioj namo vietoj.

J: kelkis, ateik
M: *keiksmažodžių lavina* tikrai būtina?
J: tiesiog aš kitų draugų neatpažįstu ir nežinau, kas kur…

Sunku su tokiais žmonėm gyventi gamtoje, bet bent jau linksma. Visai pripratau pabudus keikti visus, matyti tuos pačius patinusius veidus, vietoj to, kaip kad įprasta, pabusčiau viena, ramiai ir niekur nebėgdama pasidaryčiau kavos.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Jau švintant su V. nusprendėm, kad pats laikas apie ką nors pakalbėt. Viskas kaip visada prasidėjo apie santykius ir ištikimybę. Dar iki galo neišnagrinėjau šitos teorijos, bet bijodama pamiršt ją, užsirašysiu.

Į klausimą Kam reikalinga ištikimybė? Atsakymai gali būti du: sau arba dėl partnerio.

1. Dėl partnerio? O jeigu partneris niekada apie tai nesužino, jam/jai dėl linksmybių su kitais neskauda galvos. Jei sudarome galimybes instinktyviai pasidžiaugti gyvenimu ir galime užtikrinti, kad partneris bus apsaugotas nuo galimybės sužinoti tiesą? Tada tokia ištikimybės priežastis netenka tikslo.

2. Dėl savęs? Matyt, sunku būti su partneriu, kai visai neseniai savo kūnu dalijaisi su kitu/kita. Tam visad pasitarnauja itin lanksčios moralės normos. Jei antrai pusei neskauda, besilinsminantiems viskas gerai, tai kodėl gi ne? Kas gi čia blogo? Svarbu mokėti nuslopinti tą kylančią sąžinę ir nesusimauti.

Pagal tokią teoriją išdavystės tampa ne tik pateisinama, bet ir visai natūralu. Aš vis dar mąstau priešingai, tačiau šįkart, galbūt, verta suabejot.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

-Atrodau kaip pervažiuota sunkvežimio.
-Visai gražus sunkvežimis pasitaikė.

M: būsi šiandien *vieta*?
J: Manęs ten niekas nekvietė.
M: Manęs irgi…
J: tai aš tave kviečiu šiandien ten važiuot.
M: O aš tave.

Draugo žinutė: “Aš jaučiuosi visai gyvas po išleistuvių, gal ir atvažiuosiu pasitreniruot.” Po 5min: “Ne, neatvažiuosiu. Pabandžiau atsistoti ir visas gyvumas dingo.”

Manau, ilgainiui pasipildys šitas sąrašiukas.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

-Nepastebėjai, kad vis šlykštesnė darausi?
-Ne, tu visada šlykšti, aš jau pripratau.
-Malonu.

Va tokie mano draugai. Keisti, retai kada draugiški, greičiau pasišaipys iš visko, iš ko galės. Juk jie draugai ir kitaip būti negali.

Keistoj aplinkoj pastaruoju metu gyvenu. Visi asmeniniai santykiai nebeslepiami. Matyt, ne todėl, kad nesinorėtų, o tiesiog todėl, kad vis vien visi viską sužinos, tai kam dar sudaryti sąlygas sklisti gandams, kurstyti žmonių susidomėjimą ir komplikuoti visą situaciją. Ir visa tai šimtadienio įtaka. To, po kurio vieni į kitus žiūrėdami krizenom, o praeiti pro kelis žmones nesusijuokus ligi šiol nelengva.

Girdėjai, kad iš Kazimieros kepenų išoperavo Lenino statulėlę? ©E.

Tipo šimtas dienų. Teoriškai. Praktiškai jau 91 beliko. Kam rūpi, kai asmeninis gyvenimas eina šaibom? Dėl ko? Iš esmės dėl nieko, dėl vienos nakties, priminusios, kad taip gera gerti neskaičiuojant, kada jau gana, šokti negalvojant, kad ryt nesugebėsiu pažiūrėti kam nors į akis, dėl išsiilgimo grįžus gult į lovą ir miegot apsikabinus butelį mąstant, kad buvo AWESOME . Nieko reikšmingo, bet jei ne dabar, tai kada nors vėliau aš būčiau tai prisiminus. Ir, matyt, būtų buvę blogiau. Kas būtų, jei būtų… VELNIOP.

Taip norisi visus pasiųsti nachui, o tada pakviesti alaus. Na… Kaip senais laikais, kai gėrėm alų ant Barbakano ir nelabai mąstėm apie tai, kas bus toliau. O dabar mąstom? Ne, tiesiog jaučiam, kad neišvengiamai tai artėja.

O galima gimtadieniui gauti šaunamąjį ginklą dėl viso pikto? Na, draugu mes jau pasirūpinom ir nupirkom gero plieno peilį. Na, kad nuo kraujo nesurūdytų. Juk žinot, kai greitai kraujas viską išėda… Nežinot? Tada geriau ir nesužinokit.

Po šimtadienio galvoj skamba “So what we are drunk,/ So what we smoke weed./ We’re just having fun,/ We don’t care who sees.” Bet juk taip iš tiesų ir yra. O aš vėl noriu nusiskusti šoną. Tam, kad atrodyčiau vėl ta pati pikta ir nedraugiška mergina. Pavargau atrodyti tvarkingai. Grąžinkit mano juodas trumpas sukneles, aukštakulnius, tamsius šešėlius ir agresyviai atrodančius draugus. Tuos, kurių daugiau nebenoriu gyvenime matyti, tuos, kurie degs pragare, nors jo nėra.

p.s. jei sugebėjot suprasti, rimtai siūlau pasitikrinti sveikatą. Man tiesiog labai reikėjo išsiliet.

pošlanakt,
gnom

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Bent jau šiandien man taip buvo pareikšta. Situacija paprasta. Viena baisi mergina nešiojo akinius ir pakeitė juos linzėm. Na ir visos merginos puolė girti, kad gražu, kad tinka ir t. t. Man irgi visai patiko. Žinoma, negaliu sakyti jai, kad atrodo mažiau baisiai, nes tikrai būsiu įrašyta į žudytinų sąrašą

*offtopic* G+ aš į ratus įtraukiu neapkenčiamus žmones vien todėl, kad man gera matyti tą ratą Žudytini visais įmanomais būdais *offtopic’o pabaiga*

Aš itin taktiškai pasakiau, jog ji atrodo žymiai geriau nei kad anksčiau. Ir mat visiems tai pasirodė labai jau negražu. Tipo, žmonės visada galvoja, kad yra gražūs ir atrodo gerai. TEGUL JIE GALVOJA KĄ NORI, BET TAIP NĖRA.

Apsimeskim, kad pasaulis gražus? Žinot, kai aš atrodau baisiai, aš tą žinau. Žinoma, bent keli žmonės man tai primena, bet aš dėl to neįsižeidžiu ir nesijaučiu praradus gyvenimo prasmę. Kodėl moterys nesugeba pripažinti, kad jos irgi dažnai atrodo tragiškai, klaikiai ir pasišlykštėtinai, kad dažnai jų net su maišu ant galvos niekas neimtų? Na na, jokių čia vulgarybių. Tik jūsų iškrypęs mąstymas. Kodėl gyvenant tarp tokio kiekio kurvų pradeda atrodyti, kad normalių merginų nebeliko? Tų, kurios nekompleksuoja dėl kiekvieno šūdo ir nekaltina dėl visko vyrų.

Taip ir atsiranda feministės. Tūpos moterėlės, kurios mieliau parėkaus kokie vyrai yra blogi nei parodys, kad jos geresnės. Žinoma, lengviau apšmeižti kitą. Tą, kuris nėra prastesnis, nėra ir geresnis, bet tą reikia įrodyti. Protesto akcijomis, nuogais papais ir klykavimais internetinėj erdvėj to, deja, nepasieksi.

Aš, būdama mergina, niekad neteigiau, kad vyrai prastesni, niekad nesakiau, kad esu geresnė. Visada jaučiausi lygi jiems, bet kai išgirstu Tu moteris, tu neįstengsi, nepuolu kelt isterijų, o tyliai ir ramiai įrodau savo tiesą. Paprasta, tiesa? Ir veiksminga.  Bet, matyt, feministės ir kitokio plauko moterėlės per kvailos tam.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Aš būsiu gera žmonėms. Net ir tiems, kurių negaliu pakęsti.

Ir taip tapsiu tokia, kurių labiausiai nekenčiu - dviveide. Nebegyvensiu, aš vaidinsiu. Sunkiai, daug, bet dėl to patiksiu visiems na bent daugumai. Tik pinigai patinka visiems (o ir tai ginčytina). Nebebūsiu laiminga, nes vaidyba niekada negali tapti laime. O dabar būdama pakankamai nedraugiška, bet natūrali aš labai laiminga.

Gerbsiu ir ginsiu visus. Ne tik draugus.

Teisingai, kuo draugai svarbesni už kitus žmones? Niekuo. Jie nėra išskirtiniai ar kažkuo labiau nusipelnę gyvenime nei kad kiti aplinkiniai. Aš neleisiu niekam kalbėti blogai, net jei tai ir tiesa. Apie žmones kaip ir apie mirusius: gerai arba nieko. Nors, kasdien vis panašiau, kad žmonės ir lavonai yra vienas ir tas pats.

Jei kas trenks per dešinį žandą, atsuksiu kairį.

Tegul talžo. Man nuo to blogiau nebus. Nereikia rodyti to, kad turiu charakterį, galiu nepatikti žmonėms ir mano gyvenimas taps nebe toks socialus, išeisiu iš visuomenės rėmų, tada galėsiu eiti išgert susisprogdinti. Gerti ne išeitis.

Iš viso, reiktų mesti gerti kavą, alkoholį, rūkyti.

Tai nesveika. Žmonėms tai nepatinka. Žmonės linkę pamokslauti ir nekęsti už tai, kad paprasti dalykai kitiems teikia laimės. Negaliu būti laiminga, jei noriu patikti visiems daugumai. O rūkymas su artimu žmogumi žiūrint į pilnatį, geriant patį skaniausią kavos puoduką ir kalbant apie nereikšmingus dalykus ne toks ir paprastas dalykas. Tai mano buvusio gyvenimo džiaugsmeliai. Nebegaliu džiaugtis niekuo. Nebent kitų pasiekimais.

Nebegaliu kažko siekti pati.

Nes tada manęs nemėgs tie, kurie liks man už nugaros. Aš turiu būti prie paskutiniųjų ir nekelti jiems jokio pavojaus, nes dar gali pradėti nemėgti.

Žinot ką? Aš ir būdama nedraugiška, gerbdama toli gražu ne kiekviena, kovodama už save ir savo įsitikinimus dantim ir nagais, džiaugdamasi dėl nereikšmingų dalykų, atkakliai dirbdama dėl vietos po Saule esu laiminga. Net tai, kad patinku toli gražu ne kiekvienam yra tokia nedidelė kaina už tai, kad kasdien vis labiau patinku pati sau ir kad lieku ištikima savo vertybėms. Taip kad, jei kas nors nepatinka, galit eiti po velnių, o ne pamokslauti, kad esu brokuota.

gnom

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »