BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kažkaip ilgai užtrukau, kol prisiruošiau trečią dalį parašyti. Na, bet prieš vasaros kelionę Nr.2 nori-nenori reikia. Pastaruoju metu tiesiog purto nuo rašymo ir viskas.

Birželio 18 diena, Antradienis


Vos atsikėlę ryte (o rytas mums gavosi apie 6 valanda) sėdom į mašiną ir palikę palapinę stovėti (o dieviškasis džiaugsme, kaip tai yra gera!) iškeliavom Saaremos grožybių ieškoti. Pirmiausia nuvažiavom į patį salos iškyšulį, pačią piečiausią dalį. Labai linksmai pasivaikščioję važiavom ieškoti skardžių.

Visai netyčiom pakeliui užmatę gražų seną malūną žmonių kieme tiesiog sustojom vidury gatvės pafotografuoti. Mašinų beveik nėra, keliai tragiški, o gyvenamieji namai labai gražūs su egzotiškom iš akmenų suręstom tvorom. Toliau važiuodami ir šiek tiek nusivylę, kad taip ir neradom akmeninių piramidžių pakrantės, kurias stato įsimylėjėliai, staiga pamačiau visą krantą pilną tokių piramidžių. Vyrui teko kirsti ant stabdžių ir šiek tiek pasifotografavę bei pasigrožėję, puolėm ir mes statyti tokios. Deja, mes nei kantrybės, nei labai daug jėgų gražiai ir atsakingai pastatyti jos neturėjom, todėl gavosi gana plati ir į aukštį staigiai siaurėjanti, bet visai aukšta piramidė. Lyginant su kitų, matyt, ne vienos valandos triūsu, mūsiškė atrodė neestetiška, bet bent jau gana tvirta.

Pasiekę savo kitą punktą buvom labai nustebinti. 6 metrų skardis į jūrą ir negyvenama (net turisto kojos nelabai paliesta) gamta aplink. Vaikščiojom ir rinkom žemuoges prie pat jūros, o po to prigulėm pasideginti. Be to, kad mane užpuolė driežas/gyvatė (mačiau tik uodegą ir esu tikra, kad tai buvo gyvatė. Dėjau, kad pajūry druskingas vanduo joms nelabai patinka) viskas buvo labai gerai ir taip maloniai tokiam pasaulio užkampy dar neteko ilsėtis.

Po šito nuostabaus potyrio iškeliavom beveik bekelėm ieškoti koralinių rifų (taip rašė mano turisto gidas). Deja, pasirodo koralinis rifas, jei ir buvo, tai iš kranto nesimato, o patekom į kažkokią karinę zoną, iš kurios stengėmės kuo greičiau dingti. Bevažiuojant viena iš kelių, kurie nelabai panašūs į važiuojamus, į kelią prieš pat mašiną išbėgo dvi gervės ir gerviukas. Matyt, netoli lizdas. Jos gerus keliasdešimt metrų bėgo keliu, kol galiausiai nusuko link miško. Vyras vos spėjo pristabdyti, o aš net ir turėdama fotoaparatą ant kelių kurį laiką buvau tokia šokiruota, kad net nesusivokiau, jog galiu fotografuoti. Tad turim tik labai nekokybiškų nuotraukų.

Po tokių gana laukinių įspūdžių patraukėme į du itin gausiai turistų lankomus, tačiau tikrai dėmesio vertus punktus: Panga pank (didžiausią skardį prie jūros saloje) ir meteorito seniai seniai paliktą duobę, kuri dabar jau tapo ežeru. Dėl nuovargio ir maisto stygiaus, mums jau pradėjo važiuoti stogas, tad geriau daug nepasakosiu - žiūrėkite patys. Pačios vietos tikrai neapsakomai gražios.

Po paskutiniojo gamtoje lankytino punkto apvažiavę beveik visą salą pagaliau nuėjome pavalgyti… Į greito maisto restoraną prekybos centre ant paties praėjimo. Ir mums tai buvo ne tik pakankamai didelė prabanga, bet ir gana romantiška. Labai laimingi, kad bent šiek tiek užkimšom skrandžius, patraukėme į Kuressaare (salos didžiausią miestą). Kadangi visai netoli parkingo aikštelės radom Kalev firminę parduotuvę, aš ją beveik valandą siaubiau vis užsimanydama šio bei to. Būtent dėl to nespėjom aplankyti pilies muziejaus, kuris, sako, šiaip jau vertas dėmesio. Tad pasivaikščioję aplinkui ir apsižvalgę iš išorės grįžome į kempingą, kur paskutinę naktį užsienyje kartu apsikabinę užmigome.

Birželio 19 diena, Trečiadienis

Susikrovę daiktus ir nusistatę maršrutą maloniai nustebom, kad iki Šiaulių tik 500km, tad dėl nuovargio ir laiko stygiaus susitarėme, kad grįšime per vieną dieną. Tiesa, ir pinigų jau buvom daug daug išleidę. Važiuojančiu stogu, su gal net kiek per daug įspūdžių, daug džiaugsmo ir meilės gana greitai keliavom namo kvailai sapaliodami apie vestuves ir visaip kaip jas planuodami. Fone grojo metas. Ko daugiau reikia geram gyvenimui? Ogi nieko.

Grįžom kokią 17val, pasigriebėm picą, greitai pavakarieniavom ir nežinia iš kur pasisėmę jėgų nušveitę mašiną ir visus daiktus tvarkingai iškraustę, išvarėm tūsint į miestą.

Paskutines kelias kelionės valandas klausėmės dviejų dainų ir pagal jas šokom. Kyla klausimas kokių? Ogi Jay_Z-Guns_and_Roses ir Jay_Z_feat_Beyince-Bonnie&Clyde. Per Šiaulius važiavom atsidarę langus, iškišę rankas ir bandėm marozint. Niekam nebuvo įdomu, nes toks vaizdas, matyt, per daug įprastas, bet bent jau mums buvo linksma.

Ačiū sau už tokį ryžtą aprašyti viską kelionę nuo pat pradžių. Ir už tai, kad turėsiu puikiai aprašytą prisiminimą. Och, kokia aš nuostabi! O šiąnakt į dar vieną kelionę. Tiesa, ilgą ir, matyt, ne tokią gerą. Bet tebūnie, kelionės yra kelionės. Jos negali būti blogos.

gnom

Patiko (1)

Rodyk draugams

Komentuokite